Visi įrašai, kuriuos paskelbė trismegistos

Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Komentarų: 2

Praeitame įraše teko nusistebėti, kaip mūsų politinės pažiūros gali stipriai paveikti kažką tokio racionalaus, kaip mūsų aritmetiniai gabumai. Šiame įraše pratęsiu šio klausimo nagrinėjimą ir pakalbėsiu apie tai, nuo ko gi mes bėgame? Ar nuo pačios problemos, ar nuo jos sprendimo būdo? Dėl ko mes elgiamės kaip strutis, nematydami akivaizdžių dalykų?

Logiška būtų galvoti, kad, jei žmonės nesutinka dėl problemos sprendimo, jie turėtų bent jau vieningai sutikti su tuom, jog problema egzistuoja? Bet ar tikrai yra taip? O kas, jei žmonių politinės ir religinės nuostatos visgi yra stipresnės negu jų racionalumas? Ir kas, jei pačią problemą su jos formuluotė žmogus dar sutinka neutraliai, tačiau būtent siūlomi sprendimo būdai yra tai, kad verčia žmogų suabejoti problemos egzistavimu?
Toliau skaityti Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą →

Gamta, Matematika, Psichologija

Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku?

Komentarų: 3
Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.
Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.

Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė pareiškė, kad ji „netiki klimato atšilimu“, populiarus apžvalgininkas Andrius Užkalnis nuolat šaiposi ir vos ne vadina tai „sąmokslu“. Lietuvoje organizuotų Reigano klubų nariai, imituodami JAV konservatorius, varžosi, kas labiau sukritikuos klimato kaitą – reiškinį, dėl kurio mokslo pasaulyje senai egzistuoja konsensusas.

Kas tai? Aklas bandymas būti „teisingu“ amerikonišku konservatoriumi? Religiniai ir vertybiniai stereotipai, neleidžiantys blaiviai pažvelgt moksliniams faktams į akis? Ar tai yra mąstymo primityvumas, kuomet manoma, kad „kiekviena valytoja gali valdyti šalį“ ir „kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu“? Ar egzistuoja konservatyvus požiūris į klimato kaitą?
Toliau skaityti Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku? →

Biologija, Gamta, Istorija

Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys?

Komentarų: 1
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti.
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti. Mėlynos spalvos žvaigždė parodo dabartinio žmogaus smegenų dydį.

Jei mokykloje skaitėt biologijos vadovėlį ir pamenat skyrių apie primatus, tuomet žinote (arba bent jau girdėjot), kad žmogus turi daug smegenų, todėl jis ir yra toks protingas. Tiksliau, žmogaus smegenų santykis su kūno mase yra didžiausias. Žmogaus evoliucija yra smegenų tūrio didėjimo istorija. Tačiau retas žino apie šį netikėtą posūkį: per paskutinius 20 000 metų vidutinis žmogaus smegenų tūris sumažėjo nuo 1 500 cm^3 iki 1 350 cm^3, pokytis atitinka teniso kamuoliuko tūrį. Ir taip atsitiko visur: Kinija, Europa, Afrika, visoje homo sapiens populiacijoje. Jei mūsų smegenys ir toliau mažės tokiu pat greičiu, po kitų 20 000 metų jų dydis atitiks homo erectus, gyvenusio prieš pusę milijonų metų ir turėjusio apie 1 100 kubinių centimetrų, tūrį. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinis žmogus KVAILĖJA?
Toliau skaityti Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys? →

Fiziologija, Matematika, Psichologija

Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Parašykite komentarą

Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?

Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus. Priešiškai jūsų pažiūroms ir įsitikinimams suformuluotas matematinis uždavinys bus greičiausiai jums neįveikiamas.
Toliau skaityti Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais →

Biologija, Chemija, Fizika, Fiziologija, Gamta

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Parašykite komentarą

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Toliau skaityti Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką →

Matematika, Psichologija, Technologijos

Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Komentarų: 8

Šis pasakojimas yra apie tai, kaip gi paprastam žmogui yra sunku suvokti statistiką. Tiksliau, kaip mes jos NESUPRANTAME. Būtent dėl šio mūsų trukumo, mes lengvai pateisiname sąmokslo teorijas. Mus lengva įtikinti, kad skiepai yra žalingi, o statistika apie skiepus meluoja, nes va, žinome keletą vaikelių, kuriems nuo skiepų buvo labai bloga. Panašiai kalba ir kiti sąmokslininkai.

Apgailestauju, bet šie ekstremalūs pavyzdžiai nėra izoliuoti atvejai. Mūsų rūšis pagal savo psichologinę sandarą yra gan deterministinė, todėl mes dėsningai kartojame tas pačias klaidas, vos tik sutinkame stochastinį (tikimybinį) reiškinį. Tikimybė, šansas, statistika, visus tuos dalykus mes baisiai nesuprantame, net nežiūrint į mūsų išvystytą logiką ir mums įskiepytą mokslinį mąstymą.
Toliau skaityti Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika →

Fizika, Istorija

2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Parašykite komentarą

Šie metai yra paskelbti tarptautiniais Jungtinių Tautų bei Unesco šviesos mokslo metais. Ar žinojote? Prie progos galite apsilankyti oficialioje svetainėje.

Visi mokslininkai, kurie dirba su šviesa, ir jų universitetai, institutai bei mokslo centrai turi suplanavę renginių šiam įvykiui pažymėti. Pasmalsaukyte, gal ir netoli Jūsų kas nors įdomaus vyksta.
Toliau skaityti 2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai →

Chemija, Fizika, Istorija

Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?

Parašykite komentarą
Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas
Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas

Graikai jį žino kaip Ερμής ο Τρισμέγιστος (Hermes o Trismegistos), romėnams jis yra  Mercurius ter Maximus, o senovės egiptičiams jis žinomas kaip Dahauti (lietuviškai Totas). Ką gi reiškia žodis Trismegistos? Jei esate sutikę lotyniškus skaitmenis, turėtumėt lengvai atspėt kokį skaičių reiškia „ter“. Jei gi nerandate lietuviškų atitekmenų, senovės graikų ir lietuvių kalbų panašumas turėtų pasufleruot, kad skaitmuo yra trys. Išsprendę šią rebuso dalį, galime imtis likusios dalies. Ir lotynų kalba čia jau pasufleruos gan tiksliai, ką reiškia likusį dalis. „Maximus“, maksimumas, maksimalus, trigubai maksimalus, trigubai didingas. Hermis trigubai Didingas, Merkuris trigubai Maksimalus, Totas – trigubas didvyris.
Toliau skaityti Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos? →