Temos Archyvai: Fizika

Karantino DIRBTUVĖS: WI-FI interferencijos detektorius

Spėju, esate susidurę su šia situacija: ramiai atsisėdate su nešiojamu kompiuteriu ir jau ruošiatės atsipūsti bei panaršyti mėgstamas svetaines ir staiga… dingsta Wi-Fi signalas! Šokiai su būgnais ir isterika administracijoje negelbėja – signalo nėra, o viešbutis iškviečia jums policiją. Ir kai supakuotas vykstate su policijos ekipažu į nuovadą, policininkas atsidūsta kolegai: Šitas jau penktas iš ten šią savaitę…

Bet ar galime mes kažką padaryti? Ar padės mums čia mokslas? Be abejo! Sužinosite daugiau apie interferenciją, blogas vietas Wi-Fi įrangai bei išmoksite jas detektuoti!! O kas įstabiausia, šis žaisliukas veikia ir su 3G, ir su 4G!! Skamba neįtikėtina bet visa tai pigiau nei 30 eurų biudžetas, reik pačiam mokėt tik sukt varžtus ir truputį palituoti. Taigi pradedame eilines karantino dirbtuves!

Toliau skaityti Karantino DIRBTUVĖS: WI-FI interferencijos detektorius

KODĖL ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI LIKS FANTASTIKA ARBA BANDOME PATAIKYTI LAZERIU

Kiek kartų fantastiniame kine matėte sceną, kai herojus išsitraukia paskutinę sekundę blasterį ir nušauna priešą? Arba meistriškai apsuka savo kosminį laivą ir nukauna jį persekiojančią blogiečių flotiliją? Be lazerio spindulio neįsivaizduojama jokia dabarties moksline fantastika. Ką kalbėt apie ikoniškus Žvaigždžių karus, kur Lukas meistriškai lazeriu nukauna Mirties žvaigždę?

Ar taps tai kada realybė? Ar mūsų ateities kartos kariaus šviesos spinduliais? Ir nors fantastikos kūrėjai skausmingai melagingai vaizduoja lazerio spindulį (labas rytas G. Lucas, fizikai sako, lazerio spindulį vakuume pamatai du kartus gyvenime – pirmą kartą viena akimi, kitą karta – kita), ar jie pataiko? Ar teisingai numato ateities karų eiga? Pasinagrinėkime!

Toliau skaityti KODĖL ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI LIKS FANTASTIKA ARBA BANDOME PATAIKYTI LAZERIU

Karantino dirbtuvės: EMS detektorius

Lietuvių namuose siaučia karantinas, tad net Maksima dirba nuotoliniu būdu: pažiūri per internetą prekes, išsirenki, susimoki ir… neatveža nieko. Lyg to būtų maža, paaiškėja tikras COVID-19 kaltininkas – dar nepradėtas diegti 5G internetas, tačiau jau turintis savo referendumą, skubantį apsaugoti Marijos karalystę ir jį skubiai uždrausti. Pasižiūri, paskaitai, rašo dar 5G vėžį varo. Net pasaulinė sveikatos organizacija atseit patvirtino. Atsiverti PSO svetainė, surandi šalia 5G sąraše kavą, pagalvoji, o brač, dabar bus ir dėl kavos referendumas…

Baisus tas gyvenimas. Tačiau ne dėjoti aš jus čia surinkau. 5G yra ryšio standartas, kuris naudoja elektromagnetinę spinduliuotę (EMS trumpai) ryšiui. Kas ta elektromagnetinė spinduliuotė po paraliais yra, kad jau referendumus organizuoja per ją? Ir kaip ją aptikti? Čia mums pagelbės prietaisas, vadinamas EMS detektoriumi. Pasigaminkime!

Toliau skaityti Karantino dirbtuvės: EMS detektorius

Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?

Pernai pasaulį apskriejo žinia iš Švedijos: Nobelio premijos komitetas išrinko, kas gavo 2018 metais svarbiausią fizikos prizą. Lietuvos spaudoje dominavo žinia apie parametrinius šviesos stiprintuvus, nes tai yra Lietuvos flagmano – „Šviesos konversijos“ – duona, o VU Emeritas profesorius Algis Piskarskas yra vienas iš koncepcijos kūrėjų. Akademikas Algis Piskarskas net susitiko su Nobelio premijos laureatu G. Mourou Vilniuje!

Tačiau Lietuvoje beveik neskambėjo kito laureato – Artūro Aškino – vardas, nors Lietuvos lazeristai (kartu su akad. A. Piskarsku, beje!) svariai prisidėjo ir prie šios temos. A. Aškinas premiją gavo už šviesos sūkurių atradimą ir tyrimus. Neskamba dar varpeliai? Nieko keisto neskaitote? Agi pagalvokite! Kas yra sūkurys? O kas yra šviesa? Kaip toks efemerinis daiktas, kaip šviesa gali sukti? Kviečiu pasmalsauti!!

Toliau skaityti Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?

Karantino Dirbtuvės: Lazerių Kaleidoskopas

Ar pabodo gyvenimas keturių sienų narve? Atsibodo apsauginė kaukė, kurią užkvėpuoji taip, kad per akinių stiklus nesimato aplinkinio pasaulio? Namai pabodo taip, kad svajojate nueiti į darbą ir… dirbti? Kai lauke 2020-ieji ir siaučia karantinas, iš nuobodulio gaidžiu užgiedos net didžiausiais namisėda ir tinginys…

Jūsų išsigelbėjimui pristatau bloge naują rubriką – „DIRBTUVĖS“. Čia ne tik pakalbėsiu apie fiziką bet ir pigiai (biudžetas iki 20-30 eurų) pagaminsime fotoninį žaisliuką. Tikiuosi, kad vaikams žaislai patiks, o tėvams praskaidrins atžalos zyzimą tekstas. Taigi… Pradėdam!

Toliau skaityti Karantino Dirbtuvės: Lazerių Kaleidoskopas

Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

Prieš kelis šimtus metų gimęs krikščioniškoje Europoje, susilaukęs visame pasaulyje stulbinančio pripažinimo dėl savo stebuklingos galios per vieną naktį apdovanoti visus gerus pasaulio vaikus. Ji klonavo kiti tikėjimai, pamėgdžiojo komunistai, su juo kovojo ideologai. Jis yra vienas pirmųjų vaidmenų pradedantiesiems aktoriams (o kai kuriems ir vienintelis). Kartu su Kalėdomis jis buvo komercializuotas POP-kultūros… Atspėkite, kas jis? „Kalėdų Senelis? Tiki pasakomis? Nebūk mažas vaikas“ – garsiai šaukia skeptikai.  Jie suskubs užmėtyti kepurėmis ir palaidoti po garsaus juoko lavina vos tik Jus pabandysite nedrąsiai pasakyti, kad jis galėtų egzistuoti. Bet ką gi sako objektyvus mokslas apie Kalėdų Senelį? Ar nebus tas skepticizmas lyg uroboras? Be turinio, be tikslo, vardan tingulio ir skepticizmo? Pabūkime bent penkias minutes mokslininkais ir pasinagrinėkime: ar Kalėdų Senelis galėtų egzistuoti? Toliau skaityti Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

28 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 28 metų jubiliejus! Toliau skaityti 28 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu „lietuvišku Nobeliu“ už CRISP genų „karpymo“ technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, „turėjo“ gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su „lietuviškomis“ Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie „garantuotą“ kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje „nustebino“ skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju „dėl vaizdo“, o specializuoti žurnalai (pvz. „Iliustruotas mokslas“) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.

Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Toliau skaityti Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Ar kvantinė mechanika išgelbės… sielą?

Žodis turi savotišką magiją – įtikinėjimo magiją. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad iš pažiūros protingi žmonės, kurie niekada nesileis apgaunami turguje arba parduotuvėje, laksto apsikarstė magnetukais ir apyrankėmis, lyg būtų ne civilizuoti europiečiai, o aborigenai, pirmą kartą pamatę stiklinius karoliukus? Jie įsigijo ne paprastus magnetukus, o „kvantinius“. Jie lanko ne naivių žmonių mulkinimo kursą, o protingai skambantį „kvantinės medicinos“ kursą. Senos raganos, baubai, gyvybės eliksyrai lėtai užleidžia vietą naujoms „pasakoms“: ateiviams, singuliarumui ir „kvantinei magijai“, o pseudomokslas vos ne tampa nauja religija. Senovės mistikai, viduramžių gnostikai ir dabarties teologai nustumiami į šalį ir užleidžia vietą gražiai moksliniais terminais operuojančiam „kvantiniam teologui“: Kvantinė fizika, pasirodo, „įrodo“ pomirtinio gyvenimo egzistavimą. Pabūkime mokslininkais ir panagrinėkime: ar tikrai kvantinė mechanika išgelbėja… sielą?

Toliau skaityti Ar kvantinė mechanika išgelbės… sielą?

Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Nuo šiol bloge pasirodys ir kitų autorių tekstai. Blogas padės jauniems rašytojams, patars autoriams ir pakritikuos temas, paredaguos mintį bei pasiūlys patobulinimus. Visi tekstai bus pateikiami kokybiškai, išsamiai, su nuorodomis ir iliustracijomis, kaip tapo įprasta trismegistos.lt bloge.

Kviečiu ir kitus jaunus žmonės prisidėti ir burtis į komandą. Šiandien pristatau naują komandos narį – jauną biochemiką Luką Vasionį. Jo tekstus surasite pagal žymę. Skanaus skaitymo.

Nevaldomas traukinys su 500 keleivių tuoj įkris į upę. Stabdžiai užstrigę ir neveikia. Kas išgelbės keleivius? Staiga iš niekur pasirodo žmogus voras, iššauna šilko gijas priešais traukinį ir paskutinę minutę jį sustabdo. Kol žmogus voras džiaugiasi traukinio gražuolių kompanija ir herojaus šlove, šilko gijos sukuria neįtikėtinai tvirtos medžiagos įvaizdį. Rodos, čia filmo kūrėjai perlenkė lazdą. „Bet, o jeigu…?“ – pradėjo kelt klausimą vaikinai iš Lesterio universiteto ir nusprendė išnarplioti šį mini Gordijaus mazgą

Toliau skaityti Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką

Ateiviai… Jų ieško drąsūs „X-failų“ agentai Mulderis ir Scally, jų egzistavimą nuo mūsų nuslepia vyriausybes, jų technologijos yra mūsų mokslininkų šventasis gralis, o kada nors pamatyti skraidančią lėkštę širdies gilumoje svajoja kiekvienas mokslinės fantastikos fanas. Ateivių ieško įvairiausios kosminės programos, nuo mažiau žinomų iki megaprojekto SETI, kur kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ateivių paieškos ir paskirti savo kompiuterių resursus ateivių medžioklei.  Tačiau viskas nesėkmingai: apart vieno padriko signalo, jokių protingos gyvybės ženklų.

Ne taip senai, „planetų medžiotojų“ projektas Kepler paskelbė radęs kažką neįtikėtino –  sistemą su kodiniu pavadinimu KIC 8462852, kurios elgesys atrodė nepaaiškinamas astronominiais reiškiniais. Tolimos žvaigždės skaistis keitėsi taip, lyg apie žvaigždę skrietų ne planetos, o aibė objektų. Gal net tvarkingą struktūrą – Daisono sfera! Pabūkime kosminiais detektyvais: Kas tai buvo? Kometos ir asteroidai? Ateivių megajėgainė? Ir kam svetimos žvaigždės gyventojams statyti kažką tokio masyvaus?
Toliau skaityti Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką

Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Ar žinote, kad visos gražios kosmoso nuotraukos, kurias esat matę internete, pas kolegą ant darbstalio arba tiesiog žurnale, yra netikros? Ar esate pagalvojęs, kad mokslininkai irgi gali „gudraut“ vardan viešųjų ryšių? Ne? Nieko baisaus! Žmogus mėgsta pagrąžinti, o mokslininkai irgi žmonės. Plius, pinigus mokslui skirsto irgi žmonės.

Toliau skaityti Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Nejuntama ir apgaulingai galinga šviesos jėga

Šviesa ir su ja susijusios sąvokos persmelkia mūsų gyvenimus: pagrindinės spalvos ir aibė atspalvių, ryškūs šešėliai ir sunkiai apibrėžiami pusšešėliai, raminanti žvakės šviesa ir akinantis Saulės atspindys nuo sniego. Mūsų kalboje šviesą aprašančių žodžių gerokai daugiau negu klausą arba kvapus aprašančių. Mus supa marios technologijų, naudojančių šviesą – neoninės reklamos, miesto šviesos, informacinės švieslentės, nieko nebestebina lazerinės rodyklės ir matuokliai, o kur dar teleskopai!

Ar mes gerai pažįstame šviesą? Ką šviesa gali ir ko negali? Mūsų žinios šioje vietoje daugiausiai remiasi mūsų kasdienė patirtimi, mūsų rega bei fantastiniais filmais, kuriuose ko tik nepamatome! Šviesos kardai, su kuriais džėdajai nugali priešininkus, šviesos blasteriai ir lazerinės patrankos, kurie per akimirksnį sunaikina priešininko laivą, net vien tik iš šviesos sudarytos gyvos būtybės. Tikrai sunku atsirinkti, kas tikra, o kas – prasimanymas. Pabandykime pasinagrinėti, kokia gi yra tikroje šviesos jėga.
Toliau skaityti Nejuntama ir apgaulingai galinga šviesos jėga

Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Regėjimas yra pagrindinis mūsų informacijos šaltinis – beveik 90 procentų informacijos mes gauname per akis. Klausa, uoslė, lytėjimas ir kiti jutiminiai organai „tenkinasi“ likusiais procentais. Netekę klausos, mes galime susikalbėti gestais, o slogai užkimšus nosį mes geriausiu atveju pasibėdavojame, kad nebeužuodžiame virtuvės aromatų. Apakti, netekti regos mums yra tolygu atsidurti tamsiausiame pragaro rate.

Regos svarba atsispindi ir mūsų technologijose: vaizduokliai, televizoriai, fotoaparatai, vaizdo kameros, išmanieji telefonai. Atvaizdų pavidale mus pasiekia informacija ne tik apie kasdienybę bet ir apie mus supančią Visatą: vakuumas neturi nei kvapų, nei garsų, vien tik šviesa keliauja galaktikų platybėmis. Būtent todėl mes statome kalnuose observatorijas ir keliame teleskopus į kosmosą pakeliui surasdami sudėtingiausių inžinerinių problemų sprendimus. Bet ar Jus žinojote, kad kartu su mumis tas pačias optikos problemas sprendė ir kitas didis „mokslininkas“ – Gamta?
Toliau skaityti Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Kuomet aukštojoje mokykloje yra dėstoma kvantinė mechanika, dažnas dėstytojas pabrėžia jos iracionalumą, o studentams yra sakoma, kad aplinkiniame pasaulyje sunku rast analogijas, kurios padėtų suvokt kvantinės mechanikos logiką. Kvantinėje fizikoje pilna dalykų, kurie mums atrodo iracionalus ir nelogiški: dalelės-bangos, Šriodingerio katė, susietos kvantinės būsenos, kvantinė teleportacija ir kvantiniai kompiuteriai.

Išduosiu Jums vieną paslaptį: iš tikrųjų kvantinė fizika yra neįtikėtinai logiška ir racionali, jei esi pasikaustęs matematikoje ir supranti šio mokslo lygtis. Bandant ja suvokti, dažnam žmogui koją pakiša bandymas surasti analogijas aplinkiniame pasaulyje.  Pasirodo, kad vieną analogiją surast visgi galima. Tai yra žmonių logika bei mūsų iracionalus elgesys.

Toliau skaityti Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Mokslinis požiūris į Zodiako ženklus arba Jūsų ligų horoskopas

Nepradedate dienos neperskaitę horoskopo? Žinote ne tik savo Zodiako ženklą bet dar ir savo ženklus pagal druidų, kinų ir indų Zodiakų sistemas? O gal esate skeptiškas tiek Vakarų, tiek Rytų astrologijos atžvilgiu? Pabandykime pasiaiškinti, kas tie horoskopai yra, ir ar gimimo mėnuo gali paveikti Jūsų gyvenimą?

Toliau skaityti Mokslinis požiūris į Zodiako ženklus arba Jūsų ligų horoskopas

Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Rašytojai fantastai jau virš poros šimtų metų vis kalba apie žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau net 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, o kaltę už tai mes turėtume suversti mokslui neįkandamoms ir neįtikėtinai sudėtingoms… žmogaus smegenims.
Toliau skaityti Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Namų kompiuteris yra vienas iš nedaugelių prietaisų labiausiai prisidedančių prie elektros energijos sąskaitų. Užtenka pasižvalgyti po kompiuterinių blokų galias: nuo 500 W iki net 1 200 W! Beveik kaip lygintuvas tik kad įjungiamas daugiau nei dešimčiai minučių. Galingiausiems žmonijos superkompiuteriams prireikia vos ne individualios jėgainės, bet vis tiek jų skaičiuojamoji galia tėra sulyginama su pelės protu. Ką bekalbėti apie žmogaus protą! Mums prireiktų net 110 000 galingiausių superkompiuterių vien tam, kad galėtume sumodeliuoti žmogaus proto veiklą, o visus šiuos superkompiuterius turėtų aprūpinti elektros energija net 860 atominių jėgainių blokai! Akivaizdu, jog dabartiniai kompiuteriai yra neįtikėtinai neefektyvus, jei juos tenka lyginti su gamtos kūriniais.
Toliau skaityti Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia „technologinis singuliarumas„. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie „Homo Sapiens 2.0“ bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Toliau skaityti Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.

Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…
Toliau skaityti Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą