Temos Archyvai: Fizika

50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.
Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.

Ar pamenate savo pirmąjį kompiuterį? Kas tai buvo? Juodai balto vaizduoklio ekranas, kelių megabaitų kietas diskas, kelių colių lankstus diskelis ir dešimties megahercų procesorius? Palyginkite mintyse su savo dabartiniu… O ar pamenate savo pirmą telefoną? Gal tai buvo Motorola arba Nokia? Su juodai baltu vos įskaitomu ekraniuku ir milžiniška antena? O kaip atrodo dabartinis? Spalvotas didelis ir patogus ekranas? O ar pamenate lanksčius diskelius?  Nieko nebestebina dabartinių skaitmeninių nuotraukų dydis, nors vos dešimt metų atgal tai būtų neįsivaizduojamai daug. Tikrai neįtikėtinas progresas, kuris būtų neįmanomas be eksponentinio Muro dėsnio, kuriam šiemet sukanka net 50 metų!
Toliau skaityti 50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas?

Naujienų antraštės dažnai su džiaugsmu praneša apie ekonomikos, ūkio ir žmonių atlyginimų augimą. Žinios skuba mus informuoti apie ūgtelėjusią gerovę, o padidėjęs gyventojų skaičius yra pateikiamas kaip sensacija. Kompiuterijos specialistai bei kompiuterinės įrangos pardavėjai kasmet skatina mus pirkti vis galingesnius kompiuterius, o mobiliųjų tinklų operatoriai nepavargsta skambinti mums ir kviesti ateiti į saloną užsisakyti naujesnio ir galingesnio telefono. Nekalbu apie moksliniuose portaluose su džiaugsmu pranešamas naujienas apie netolimoje ateityje galimą kokybiškai naują žmonijos gyvenimą. Kas gi bendro taip visų šių dalykų?

Toliau skaityti Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas?

Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Bitkoinai yra „ant bangos“. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų leidžia atsiskaityti bitkoinais. Pasaulyje populiari mokestinė sistema PayPal nuo pernai leidžia atsiskaityt bitkoinais. Didžiuose pasaulio miestuose net atsiranda barai ir parduotuvės , kur ši valiuta yra laukiama. Vilniuje bitkoinais galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šią valiutą?

Toliau skaityti Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

Mokykloje mokiniams sako, kad šviesa vakuume keliauja šviesos greičiu c. Universitete fizikams bakalaurams paaiškina, kad šviesos greitis c yra susijęs su dviem kitom elektromagnetinėmis konstantomis bei pateikia pavyzdžius, kuomet šviesa medžiagoje keliauja lėčiau kad ir už mokinių pilna autobusą. Specializuotų studijų metu fizikos magistrams pateikiami kiti fizikos kursai, kur kalbama apie virtualius fotonus, virtualias daleles, apie Feinmano diagramas. Bet tuose kursuose neužduodamas klausimas: ar tikrai šviesos greitis kosmose pastovus?

Toliau skaityti Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Progresas mums dažniausiai sukelia įvairias asociacijas. Dažniausiai tai yra kažkas teigiamo – nauji lėktuvai, automobiliai, kompiuteriai, išmanieji telefonai, kartais tai yra kažkas neigiamo – buitinės atliekos, kertami miškai, nykstančios gyvūnų rūšis ir oro tarša. Smogas yra tapęs stambiausių metropolių kasdienybė – Los Andželas, Meksikas, Pekinas.

Toliau skaityti Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

Jus dairotės parduotuvėje bio, eko markių ir produktų? Jums skauda širdį dėl kertamų Amazonės miškų? Sunku be širdgėlos žiūrėti reportažus apie ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje? Kraupu beskaitant reportažus iš Fukušimos tragedijos vietos? Esate įsitikinę, kad atominės jėgaines vieta istorijos savartyne kartu su anglies, dujų ir kitomis atgyvenusiomis technologijomis?

Turiu jus nustebinti: branduolinės energetikos vieta yra šalia Saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Mes aklai ir be pagrindo verčiame kaltę kažkam abstrakčiam – technologijai. Technologija nėra kalta nei dėl Fukušimos, nei dėl Černobylio, nei dėl Hirosimos. Kalti esame mes – žmonės, mums nerūpėjo saugumas, o rūpėjo atominės bombos. Ar mes viską teisingai padarėme? Ar eina šią technologiją pataisyti? Ar nebūtų protinga gelbėt planetą nuo globalinio atšilimo diegiant saugias ir žalias atomines jėgaines? Saulės, vėjo, vandens jėgainės vargu ar galės patenkint artimiausiu metu augančius planetos energijos poreikius. Bent jau kol nesimato jokių technologinių revoliucijų.
Toliau skaityti Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 25 metų jubiliejus!
Toliau skaityti 25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikt daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus pačius beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėst baisiomis mintimis.

Vienos iš tokių baisių minčių yra mintys, susijusios su žodžiais „atominis“, „branduolinis“ ir „radioaktyvus“. Kas gali būti baisiau už branduolinį karą? Kas gali būti nemaloniau, negu Hirošimos ir Nagasakio aukų vaizdai? Ar yra didesnės pastarųjų metų tragedijos nei Černobylio ir Fukušimos? Atsakymai į visus šios klausimus yra greičiau nepalankūs branduolinei energetikai. Tačiau pasižvalgę po statistiką, galime savęs paklausti: ar tik mes vėl neužimame „stručio pozicijos“?
Toliau skaityti Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Holivudas ir filmų kūrėjai yra vieni pirmųjų įvaldančių naujas kompiuterines technologijas. Nieko nuostabaus, nuo to gi priklauso specialių efektų realistiškumas! Sėdėdami kino salėje mes iš karto galime įvertinti filmo režisieriaus pastangas – spalvos, vaizdai. Viskas taip tikroviškai atrodo! Ir nors mūsų akys būna apgautos, mūsų protus apgaut yra sudėtingiau. Turbūt kiekvienas iš mūsų žiūrėdamas filmą pakraipydavo galvą galvodamas: Ar taip gali būti?
Toliau skaityti Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Mūsų planeta, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Mes pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, mūsų planetos apvali forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės Draugiją ir kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.
Toliau skaityti Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais.

Toliau skaityti Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaita ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai. Nežinote kuom gi tikėti? Tikėkit ne Užkalniu, o tikėkit mokslu. Ką gi tas mokslas sako apie anomalines temperatūras, dabar pabandysiu Jums prieinamai papasakoti aš. Toliau skaityti Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas. Ypač, jei nesi specialistas. Tiksliau, nesi net mokslininkas, o esi koks humanitarinio fakulteto absolventas. Ir nei tau mokslas patinka, nei tos technologijos, tu tiesiog dirbi darbą, kurį tau paskyrė redaktorius, šefas, instituto direktorius. Greičiausiai supratote, kad kalbu apie institutų, universitetų, mokslinių draugijų viešųjų ryšių specialistus. Arba apie laikraščio, žurnalo jaunoms mamoms, arba naujienų portalo mokslo skilties žurnalistą.

Toliau skaityti Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Toliau skaityti Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Šie metai yra paskelbti tarptautiniais Jungtinių Tautų bei Unesco šviesos mokslo metais. Ar žinojote? Prie progos galite apsilankyti oficialioje svetainėje.

Visi mokslininkai, kurie dirba su šviesa, ir jų universitetai, institutai bei mokslo centrai turi suplanavę renginių šiam įvykiui pažymėti. Pasmalsaukyte, gal ir netoli Jūsų kas nors įdomaus vyksta.
Toliau skaityti 2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?

Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas
Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas

Graikai jį žino kaip Ερμής ο Τρισμέγιστος (Hermes o Trismegistos), romėnams jis yra  Mercurius ter Maximus, o senovės egiptičiams jis žinomas kaip Dahauti (lietuviškai Totas). Ką gi reiškia žodis Trismegistos? Jei esate sutikę lotyniškus skaitmenis, turėtumėt lengvai atspėt kokį skaičių reiškia „ter“. Jei gi nerandate lietuviškų atitekmenų, senovės graikų ir lietuvių kalbų panašumas turėtų pasufleruot, kad skaitmuo yra trys. Išsprendę šią rebuso dalį, galime imtis likusios dalies. Ir lotynų kalba čia jau pasufleruos gan tiksliai, ką reiškia likusį dalis. „Maximus“, maksimumas, maksimalus, trigubai maksimalus, trigubai didingas. Hermis trigubai Didingas, Merkuris trigubai Maksimalus, Totas – trigubas didvyris.
Toliau skaityti Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?