Temos Archyvai: Fizika

25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 25 metų jubiliejus!
Toliau skaityti 25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikt daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus pačius beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėst baisiomis mintimis.

Vienos iš tokių baisių minčių yra mintys, susijusios su žodžiais „atominis“, „branduolinis“ ir „radioaktyvus“. Kas gali būti baisiau už branduolinį karą? Kas gali būti nemaloniau, negu Hirošimos ir Nagasakio aukų vaizdai? Ar yra didesnės pastarųjų metų tragedijos nei Černobylio ir Fukušimos? Atsakymai į visus šios klausimus yra greičiau nepalankūs branduolinei energetikai. Tačiau pasižvalgę po statistiką, galime savęs paklausti: ar tik mes vėl neužimame „stručio pozicijos“?
Toliau skaityti Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Holivudas ir filmų kūrėjai yra vieni pirmųjų įvaldančių naujas kompiuterines technologijas. Nieko nuostabaus, nuo to gi priklauso specialių efektų realistiškumas! Sėdėdami kino salėje mes iš karto galime įvertinti filmo režisieriaus pastangas – spalvos, vaizdai. Viskas taip tikroviškai atrodo! Ir nors mūsų akys būna apgautos, mūsų protus apgaut yra sudėtingiau. Turbūt kiekvienas iš mūsų žiūrėdamas filmą pakraipydavo galvą galvodamas: Ar taip gali būti?
Toliau skaityti Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Mūsų planeta, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Mes pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, mūsų planetos apvali forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės Draugiją ir kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.
Toliau skaityti Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais.

Toliau skaityti Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaita ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai. Nežinote kuom gi tikėti? Tikėkit ne Užkalniu, o tikėkit mokslu. Ką gi tas mokslas sako apie anomalines temperatūras, dabar pabandysiu Jums prieinamai papasakoti aš. Toliau skaityti Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas. Ypač, jei nesi specialistas. Tiksliau, nesi net mokslininkas, o esi koks humanitarinio fakulteto absolventas. Ir nei tau mokslas patinka, nei tos technologijos, tu tiesiog dirbi darbą, kurį tau paskyrė redaktorius, šefas, instituto direktorius. Greičiausiai supratote, kad kalbu apie institutų, universitetų, mokslinių draugijų viešųjų ryšių specialistus. Arba apie laikraščio, žurnalo jaunoms mamoms, arba naujienų portalo mokslo skilties žurnalistą.

Toliau skaityti Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Toliau skaityti Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Šie metai yra paskelbti tarptautiniais Jungtinių Tautų bei Unesco šviesos mokslo metais. Ar žinojote? Prie progos galite apsilankyti oficialioje svetainėje.

Visi mokslininkai, kurie dirba su šviesa, ir jų universitetai, institutai bei mokslo centrai turi suplanavę renginių šiam įvykiui pažymėti. Pasmalsaukyte, gal ir netoli Jūsų kas nors įdomaus vyksta.
Toliau skaityti 2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?

Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas
Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas

Graikai jį žino kaip Ερμής ο Τρισμέγιστος (Hermes o Trismegistos), romėnams jis yra  Mercurius ter Maximus, o senovės egiptičiams jis žinomas kaip Dahauti (lietuviškai Totas). Ką gi reiškia žodis Trismegistos? Jei esate sutikę lotyniškus skaitmenis, turėtumėt lengvai atspėt kokį skaičių reiškia „ter“. Jei gi nerandate lietuviškų atitekmenų, senovės graikų ir lietuvių kalbų panašumas turėtų pasufleruot, kad skaitmuo yra trys. Išsprendę šią rebuso dalį, galime imtis likusios dalies. Ir lotynų kalba čia jau pasufleruos gan tiksliai, ką reiškia likusį dalis. „Maximus“, maksimumas, maksimalus, trigubai maksimalus, trigubai didingas. Hermis trigubai Didingas, Merkuris trigubai Maksimalus, Totas – trigubas didvyris.
Toliau skaityti Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?