Category Archives: Fiziologija

Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

Buvote taip apsikrovę darbais, kad maitinotės vien tik greitu maistu, o dabar sunkiai užmingate? O gal kankina nežinia iš kur atsiradęs stresas? Jaučiatės pavargę ir Jums sunku mąstyti? O gal atsirado keisti apsirijimo maistu priepuoliai? Beprotiškai ir nekontroliuojamai norite šokolado ir kitų saldumynų? Ar esate tikras, kad tai Jūsų norai? Kodėl Jus manote, kad tai Jūsų stresas? Jums bus sunku patikėti, tačiau taip mūsų nematomos ir nuvertintos antrosios pusės išreiškia savo pageidavimus ir mums rodo savo despotišką charakterį. Mūsų mažieji despotai… Continue reading Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Ar žinote, kad visos gražios kosmoso nuotraukos, kurias esat matę internete, pas kolegą ant darbstalio arba tiesiog žurnale, yra netikros? Ar esate pagalvojęs, kad mokslininkai irgi gali “gudraut” vardan viešųjų ryšių? Ne? Nieko baisaus! Žmogus mėgsta pagrąžinti, o mokslininkai irgi žmonės. Plius, pinigus mokslui skirsto irgi žmonės.

Continue reading Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkt puodelį stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį?  Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o Jūsų gabumai lyg “išgaravo”.  Bet vos tik “susiverčiate” dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio “dozę” ir Jus jau vėl pilna/pilnas jėgų.

Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse Jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite “tik” pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir “linksmosios” piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Continue reading Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės?

Mus senai jau nebestebina šaldyti maisto produktai, galintys išbūti šaldytuvo kameroje ištisus mėnesius ir liekantys tokie pat skanūs ir maistingi, lyg jie būtų ką tik pagaminti. Tiek per žinias, tiek veiksmo filmuose esame matę kaip yra gabenama donoro širdis, inkstas, kepenys arba galūnė: sandariame inde su daug ledo gabaliuku donoro organas yra skraidinamas malūnsparniu transplantacijai į ligoninę. Šaltis yra ir neatsiejama neurochirurgijos dalis – gydytojai atšaldo paciento kūną iki 12-18 C, kuomet tenka operuot aneurizmus smegenyse. Nekalbu apie vaisingumo klinikose užšaldoma spermą, kiaušinėlius ar net žmogaus embrionus! Bet ar gali šaltis suteikti mirusiais paskelbtiems žmonėms šansą į antrą – amžiną gyvenimą?
Continue reading Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės?

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių?  O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius.  Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Continue reading Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Rašytojai fantastai jau virš poros šimtų metų vis kalba apie žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau net 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, o kaltę už tai mes turėtume suversti mokslui neįkandamoms ir neįtikėtinai sudėtingoms… žmogaus smegenims.
Continue reading Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės

Po dietos džiaugėtės sumažėjusiu svoriu, tačiau išsivystė alergija riešutams? Atsisakėte mėsos ir pradėjote vegetariškai maitintis, bet pradėjote nebevirškinti pieno? Sesijos metu valgėte vien picas ir kebabus, o dabar niekaip netirpsta priaugę kilogramai? O gal Jus nuskridote pas giminaitį JAV ir dabar be baisios nemigos kankina dar ir virškinimo problemos? Kodėl Jus nusprendėte, kad tai vien tik Jūsų nusiskundimai? Gana tikėtina, kad tuo pačiu skundžiasi ir savo nepasitenkinimą reiškia mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės. Continue reading Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės

Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

Tėvai kartais per daug nori iš vaikų: registruoja juos į piešimo būrelius, muzikos mokyklas, užsienio kalbos fakultatyvus bei samdo kokio nors svarbaus mokslo korepetitorius. Nors praktinė šių dalykų nauda yra abejotina, už vieną jų turėtume būti dėkingi tėvams – už nuo vaikystės mokomą antrą kalbą.

Vaikai iki 7 metų yra tikri kalbų pažinimo genijai, tad nieko nuostabaus, kad JAV ir kitose šalyse sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai ir mokyklos. Nors tėvai dažniausiai nori, kad jų vaikai galėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pagrindinis daugiakalbystės pliusas nėra gebėjimas pažinti kitą kultūrą, o tai, ką jis daro su vaikų… smegenimis.

Continue reading Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

Tiek geltonoji spauda, tiek sąmokslo teorijų šalininkai yra pamėgę „25 kadro“ hipotezę. Žmogaus sąmonė suvokia pasaulį lėčiau negu pasąmonė. Jei žinutė ekrane pasirodys tokiam trumpam laiko tarpui, kad sąmonė jos nepastebės, ją gali pastebėti pasąmonė. Anot hipotezės, taip galima daryti įtaką žmogaus norams, pažiūroms, simpatijoms ir antipatijoms.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ji lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogumi galima valdyti per žmogaus pasąmonę, žmogaus protui, žmogaus sąmonei net nesuvokiant, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Continue reading 25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

E-cigaretės… Išsigelbėjimas ar apgaulė?

Ar gali būti dūmas… sveikas? Ar rūkymas gali būti  sveikas ir ekologiškas ir visiškai nekenkt organizmui? Jei patikėsime elektroninių cigarečių gamintojais, tikrai taip. Dar daugiau, jie sako, kad rūkydami elektroninę cigaretę Jus nedūminate aplinkiniams ir nėra jokio pasyvaus rūkymo efekto. Reklamos rašo, kad gaminyje nėra kenksmingų cheminių junginių, dervų bei nėra kancerogenų! Ar tikrai tai tiesa?

Continue reading E-cigaretės… Išsigelbėjimas ar apgaulė?

Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Progresas mums dažniausiai sukelia įvairias asociacijas. Dažniausiai tai yra kažkas teigiamo – nauji lėktuvai, automobiliai, kompiuteriai, išmanieji telefonai, kartais tai yra kažkas neigiamo – buitinės atliekos, kertami miškai, nykstančios gyvūnų rūšis ir oro tarša. Smogas yra tapęs stambiausių metropolių kasdienybė – Los Andželas, Meksikas, Pekinas.

Continue reading Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?

Kas iš žmonių nenorėtų žinoti ateitį? Žmonijos etosas: mitai, legendos, pasakos ir istorijos. Visur galima rasti žynį, pranašą, orakulą, šventiką, būrėją, raganą arba stebuklingą gyvį, kuris herojui pasakys, kokia ateitis jo laukia. Ir, jei sovietmečiu prietaringam žmogui pasirinkimas buvo menkas: juoda katė per gatvę ir gegutė miško tankumoje, dabartyje mus paslaugiai informuos druidų, Rytų arba pagal Zodiako ženklus parašyti horoskopai, spausdinami kiekviename laikraštyje arba žurnale. O tiems, kam reikia mokamos paslaugos, beveik visur atsiras būrėjai pagal kortas, kauliukus ir kavos tirščius.

Atsiribokime sekundei nuo savo tikėjimo arba skeptiškumo ir paklauskime savęs: O ar galima nuspėt ateitį? Ką mums sako mokslas? Jei esat mažas, tuomet kvantinės fizikos dėsnių dėka galėsit ateitį nuspėti net 9 atvejais iš dešimties. Ir sakydamas mažas turiu galvoje ne amžių, o ūgį mažesnį už nanometrą.

Continue reading Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?

Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Ar egzistuoja pavojingos mintys, kuriomis galima užsikrėst ir numirt? Ar lietuviškos pasakos apie raganų prakeiksmus turi pagrindą? O kraupios vudu istorijos apie šio animalistinio tikėjimo šamanus? Jų minties bei įtaigos galia yra parodyta ne viename filme. Kas tai? Tiesa ar grynas prasimanymas? Atsakymas nėra paprastas.

Continue reading Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Lietuviški internetai yra neįtikėtini tuo, jog į tą patį elementarų klausimą galima rast visiškai (net diametraliai) priešingus atsakymus. Ar homeopatija veiksminga? Taip, sako vienas šaltinis. Ar homeopatija yra apgaulė? Taip, džiaugsmingai praneša kitas šaltinis. Dar labiau klaidina skaitytoją, kuomet šias žinias praneša tas pats šaltinis.

Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.
Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.

Paimkime konkretų pavyzdį. “Kodėl empatija „mažutėliams“ nėra kairioji vertybė?”– rašo Delfi portalas. Tačiau kitoje naujienoje pranešama, kad “empatija yra būdinga įvairiems gyvūnams”, o straipsnyje kalbama apie šunų, pavianų, vilkų empatiją! Ir čia skaitytojui gali įsijungt logika. Šunų empatija. Jei empatija nėra kairės VERTYBĖ, ar tai reiškia, jog visi šunys KONSERVATYVIŲ pažiūrų?
Continue reading Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Organizmo detoksikacija arba kaip paleist pavėjui savo pinigus

Ar teko kada nors skaityti reklamą arba straipsnį apie kūno valymą nuo toksinų, druskų, šlakų? Ar girdėjote terminą „kūno detoksikacija“? O gal teko susidurti su alopatinės medicinos gydytojais? Girdėjote apie ajurvedinės mitybos ir gyvensenos metodus? Girdėjote apie kūno ir proto toksinų matavimo įrangą? O apie testus kūno ir žarnyno taršai nustatyti? O gal norėtumėte DETOX tablečių? O gal aparatą? Netenkina detoksikacija namų sąlygomis? Grožio klinika pasiūlys jums detoksikacijos kursą!
Continue reading Organizmo detoksikacija arba kaip paleist pavėjui savo pinigus

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Praeitame įraše teko nusistebėti, kaip mūsų politinės pažiūros gali stipriai paveikti kažką tokio racionalaus, kaip mūsų aritmetiniai gabumai. Šiame įraše pratęsiu šio klausimo nagrinėjimą ir pakalbėsiu apie tai, nuo ko gi mes bėgame? Ar nuo pačios problemos, ar nuo jos sprendimo būdo? Dėl ko mes elgiamės kaip strutis, nematydami akivaizdžių dalykų?

Logiška būtų galvoti, kad, jei žmonės nesutinka dėl problemos sprendimo, jie turėtų bent jau vieningai sutikti su tuom, jog problema egzistuoja? Bet ar tikrai yra taip? O kas, jei žmonių politinės ir religinės nuostatos visgi yra stipresnės negu jų racionalumas? Ir kas, jei pačią problemą su jos formuluotė žmogus dar sutinka neutraliai, tačiau būtent siūlomi sprendimo būdai yra tai, kad verčia žmogų suabejoti problemos egzistavimu?
Continue reading Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?

Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus. Priešiškai jūsų pažiūroms ir įsitikinimams suformuluotas matematinis uždavinys bus greičiausiai jums neįveikiamas.
Continue reading Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Continue reading Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką