Temos Archyvai: Įdomu

Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu „lietuvišku Nobeliu“ už CRISP genų „karpymo“ technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, „turėjo“ gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su „lietuviškomis“ Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie „garantuotą“ kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje „nustebino“ skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju „dėl vaizdo“, o specializuoti žurnalai (pvz. „Iliustruotas mokslas“) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.

Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Toliau skaityti Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

Prieš kelis šimtus metų gimęs krikščioniškoje Europoje, susilaukęs visame pasaulyje stulbinančio pripažinimo dėl savo stebuklingos galios per vieną naktį apdovanoti visus gerus pasaulio vaikus. Ji klonavo kiti tikėjimai, pamėgdžiojo komunistai, su juo kovojo ideologai. Jis yra vienas pirmųjų vaidmenų pradedantiesiems aktoriams (o kai kuriems ir vienintelis). Kartu su Kalėdomis jis buvo komercializuotas POP-kultūros… Atspėkite, kas jis?

„Kalėdų Senelis? Tiki pasakomis? Nebūk mažas vaikas“ – garsiai šaukia skeptikai.  Jie suskubs užmėtyti kepurėmis ir palaidoti po garsaus juoko lavina vos tik Jus pabandysite nedrąsiai pasakyti, kad jis galėtų egzistuoti. Bet ką gi sako objektyvus mokslas apie Kalėdų Senelį? Ar nebus tas skepticizmas lyg uroboras? Be turinio, be tikslo, vardan tingulio ir skepticizmo? Pabūkime bent penkias minutes mokslininkais ir pasinagrinėkime: ar Kalėdų Senelis galėtų egzistuoti?
Toliau skaityti Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Nuo šiol bloge pasirodys ir kitų autorių tekstai. Blogas padės jauniems rašytojams, patars autoriams ir pakritikuos temas, paredaguos mintį bei pasiūlys patobulinimus. Visi tekstai bus pateikiami kokybiškai, išsamiai, su nuorodomis ir iliustracijomis, kaip tapo įprasta trismegistos.lt bloge.

Kviečiu ir kitus jaunus žmonės prisidėti ir burtis į komandą. Šiandien pristatau naują komandos narį – jauną biochemiką Luką Vasionį. Jo tekstus surasite pagal žymę. Skanaus skaitymo.

Nevaldomas traukinys su 500 keleivių tuoj įkris į upę. Stabdžiai užstrigę ir neveikia. Kas išgelbės keleivius? Staiga iš niekur pasirodo žmogus voras, iššauna šilko gijas priešais traukinį ir paskutinę minutę jį sustabdo. Kol žmogus voras džiaugiasi traukinio gražuolių kompanija ir herojaus šlove, šilko gijos sukuria neįtikėtinai tvirtos medžiagos įvaizdį. Rodos, čia filmo kūrėjai perlenkė lazdą. „Bet, o jeigu…?“ – pradėjo kelt klausimą vaikinai iš Lesterio universiteto ir nusprendė išnarplioti šį mini Gordijaus mazgą

Toliau skaityti Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką

Ateiviai… Jų ieško drąsūs „X-failų“ agentai Mulderis ir Scally, jų egzistavimą nuo mūsų nuslepia vyriausybes, jų technologijos yra mūsų mokslininkų šventasis gralis, o kada nors pamatyti skraidančią lėkštę širdies gilumoje svajoja kiekvienas mokslinės fantastikos fanas. Ateivių ieško įvairiausios kosminės programos, nuo mažiau žinomų iki megaprojekto SETI, kur kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ateivių paieškos ir paskirti savo kompiuterių resursus ateivių medžioklei.  Tačiau viskas nesėkmingai: apart vieno padriko signalo, jokių protingos gyvybės ženklų.

Ne taip senai, „planetų medžiotojų“ projektas Kepler paskelbė radęs kažką neįtikėtino –  sistemą su kodiniu pavadinimu KIC 8462852, kurios elgesys atrodė nepaaiškinamas astronominiais reiškiniais. Tolimos žvaigždės skaistis keitėsi taip, lyg apie žvaigždę skrietų ne planetos, o aibė objektų. Gal net tvarkingą struktūrą – Daisono sfera! Pabūkime kosminiais detektyvais: Kas tai buvo? Kometos ir asteroidai? Ateivių megajėgainė? Ir kam svetimos žvaigždės gyventojams statyti kažką tokio masyvaus?
Toliau skaityti Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką

Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera

Jei žmonija kažkada ateityje sutiktų ateivius iš kitų pasaulių, ar mes pavadintume juos gyvais? O gal mes jau esame juos sutikę, tačiau nesuvokiame, jog matome gyvybės formą? Galu gale, jei kažkas atsuktų evoliucijos laikrodžio rodykles atgal ir per naują paleistų, ar mūsų vietoje atsiradusios būtybės būtų bent kiek panašios į mus arba į mūsų gyvūnijos ir augmenijos pasaulio atstovus?

Evoliucija nėra nuspėjama, o gamta labiau panašėja į lošimų teorijoje pasikausčiusį biržos maklerį, todėl būtų naivu tikėtis pamatyti idealiai atsikartojančias gyvybes formas. Fantastai jau virš šimto metų rašo apie alternatyvius gyvybės apibrėžimus, tačiau biologai tik nesenai prabilo apie taip vadinama šešėlinę biosferą (nepainiot su šešėline vyriausybe, tai kas kito).  Net mūsų planetoje, mums po nosimis, gali egzistuot alternatyvios gyvybės formos, kurių mes tiesiog… nepastebime.
Toliau skaityti Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera

Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)

Socialiniai tinklai, laikraščių puslapiai, miesto gatvės ir aikštės, radijo ir televizijos laidos, kartais net jauki virtuvė greitai tampa „kovos“ lauku vos tik prakalbama apie karštesnę temą. Kaip kiekviename kare, taip ir šiose batalijose tikslas pateisina priemones, o priemonės gali būti amoralios ir neetinės. Garbės ir taisyklės nėra labai vertinami dalykai. Esu rašęs, kad šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina:  faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, įbauginti mokslininkai, sufabrikuotas mokslas. Šiandien noriu pratęst pokalbį apie manipuliacijas  moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)

Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)

Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualų teisės, tradicinė šeima, gyvūnų teisės ir vienalytės poros. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.

Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos“ metodų. Bet kokioje „karštesnėje“ temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos  moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene“? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?

Toliau skaityti Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.

Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…
Toliau skaityti Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

Pirmasis blogo „jubiliejus“ arba ataskaita prieš mano skaitytojus

Tokia jau yra ta žmogaus prigimtis arba “siela“. Mūsų kasdienybė, mūsų išgyvenimas yra pasmerkti nuobodybei, tačiau mūsų akys vis tiek yra nukreiptos į dangų. Visiškai nesvarbu, koks yra mūsų išsilavinimas, tačiau mes turime kažką mūsų viduje, kažką, kas nori pasiekti tuos per smogą vos matomus žvaigždynus. Turime kažkokią slaptą spyruoklę, lyg būtume koks laikrodis, lyg kas būtų mums “į subynę įkandęs”…

Visiškai nesvarbu, kokį diplomą ir kokį pripažinimą mes turime, mes vis tiek liekame asmenybės gelmėse tie patys niekada nesenstantys vaikai, kurie visada eksperimentuos su degtukais ir visada bus apakinti dangaus grožybių. Visiškai nesvarbu, ar mes sudeginame naują eksperimentinį patiekalą dujinėje orkaitėje, ar mes susprogdiname šalia namo esančiame garaže naują eksperimentinį “amžiną variklį”. Mes visada liekame mažamečiais “savadarbiais” mokslininkais, godžiai skaitančias “pasakas” iš įdomių mokslinių naujienų srauto…

Toliau skaityti Pirmasis blogo „jubiliejus“ arba ataskaita prieš mano skaitytojus