Category Archives: Psichologija

Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

Buvote taip apsikrovę darbais, kad maitinotės vien tik greitu maistu, o dabar sunkiai užmingate? O gal kankina nežinia iš kur atsiradęs stresas? Jaučiatės pavargę ir Jums sunku mąstyti? O gal atsirado keisti apsirijimo maistu priepuoliai? Beprotiškai ir nekontroliuojamai norite šokolado ir kitų saldumynų? Ar esate tikras, kad tai Jūsų norai? Kodėl Jus manote, kad tai Jūsų stresas? Jums bus sunku patikėti, tačiau taip mūsų nematomos ir nuvertintos antrosios pusės išreiškia savo pageidavimus ir mums rodo savo despotišką charakterį. Mūsų mažieji despotai… Continue reading Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Ar žinote, kad visos gražios kosmoso nuotraukos, kurias esat matę internete, pas kolegą ant darbstalio arba tiesiog žurnale, yra netikros? Ar esate pagalvojęs, kad mokslininkai irgi gali “gudraut” vardan viešųjų ryšių? Ne? Nieko baisaus! Žmogus mėgsta pagrąžinti, o mokslininkai irgi žmonės. Plius, pinigus mokslui skirsto irgi žmonės.

Continue reading Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Kuomet aukštojoje mokykloje yra dėstoma kvantinė mechanika, dažnas dėstytojas pabrėžia jos iracionalumą, o studentams yra sakoma, kad aplinkiniame pasaulyje sunku rast analogijas, kurios padėtų suvokt kvantinės mechanikos logiką. Kvantinėje fizikoje pilna dalykų, kurie mums atrodo iracionalus ir nelogiški: dalelės-bangos, Šriodingerio katė, susietos kvantinės būsenos, kvantinė teleportacija ir kvantiniai kompiuteriai.

Išduosiu Jums vieną paslaptį: iš tikrųjų kvantinė fizika yra neįtikėtinai logiška ir racionali, jei esi pasikaustęs matematikoje ir supranti šio mokslo lygtis. Bandant ja suvokti, dažnam žmogui koją pakiša bandymas surasti analogijas aplinkiniame pasaulyje.  Pasirodo, kad vieną analogiją surast visgi galima. Tai yra žmonių logika bei mūsų iracionalus elgesys.

Continue reading Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkt puodelį stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį?  Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o Jūsų gabumai lyg “išgaravo”.  Bet vos tik “susiverčiate” dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio “dozę” ir Jus jau vėl pilna/pilnas jėgų.

Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse Jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite “tik” pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir “linksmosios” piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Continue reading Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai

Gal Jums teko skaityti naujienose apie žmones, kurie visiškai atsisakė mėsos ir minta vien tik augalinės kilmės maistu? Jei neteko, žinokite jų pavadinimą – vegetarai bei veganai. Šie kilnių širdžių žmonės atsisakė gyvulinės kilmės maisto vardan bekono, broilerio, jautuko bei žuvyčių ateities.

Jei pats esate vegetaras arba veganas, puikiai suprantate, jog savo pasiaukojimu stabdote ištisas nekaltų gyvūnų kraujo upes ir pasirūpinate tuo, jog nė vienas gyvas padaras nenukentėtų nuo peilio ir šakutės. Tačiau turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams…
Continue reading Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių?  O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius.  Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Continue reading Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Bitkoinai yra “ant bangos”. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų leidžia atsiskaityti bitkoinais. Pasaulyje populiari mokestinė sistema PayPal nuo pernai leidžia atsiskaityt bitkoinais. Didžiuose pasaulio miestuose net atsiranda barai ir parduotuvės , kur ši valiuta yra laukiama. Vilniuje bitkoinais galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šią valiutą?

Continue reading Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

Tiek geltonoji spauda, tiek sąmokslo teorijų šalininkai yra pamėgę „25 kadro“ hipotezę. Žmogaus sąmonė suvokia pasaulį lėčiau negu pasąmonė. Jei žinutė ekrane pasirodys tokiam trumpam laiko tarpui, kad sąmonė jos nepastebės, ją gali pastebėti pasąmonė. Anot hipotezės, taip galima daryti įtaką žmogaus norams, pažiūroms, simpatijoms ir antipatijoms.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ji lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogumi galima valdyti per žmogaus pasąmonę, žmogaus protui, žmogaus sąmonei net nesuvokiant, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Continue reading 25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?

Kas iš žmonių nenorėtų žinoti ateitį? Žmonijos etosas: mitai, legendos, pasakos ir istorijos. Visur galima rasti žynį, pranašą, orakulą, šventiką, būrėją, raganą arba stebuklingą gyvį, kuris herojui pasakys, kokia ateitis jo laukia. Ir, jei sovietmečiu prietaringam žmogui pasirinkimas buvo menkas: juoda katė per gatvę ir gegutė miško tankumoje, dabartyje mus paslaugiai informuos druidų, Rytų arba pagal Zodiako ženklus parašyti horoskopai, spausdinami kiekviename laikraštyje arba žurnale. O tiems, kam reikia mokamos paslaugos, beveik visur atsiras būrėjai pagal kortas, kauliukus ir kavos tirščius.

Atsiribokime sekundei nuo savo tikėjimo arba skeptiškumo ir paklauskime savęs: O ar galima nuspėt ateitį? Ką mums sako mokslas? Jei esat mažas, tuomet kvantinės fizikos dėsnių dėka galėsit ateitį nuspėti net 9 atvejais iš dešimties. Ir sakydamas mažas turiu galvoje ne amžių, o ūgį mažesnį už nanometrą.

Continue reading Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?

Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Ar egzistuoja pavojingos mintys, kuriomis galima užsikrėst ir numirt? Ar lietuviškos pasakos apie raganų prakeiksmus turi pagrindą? O kraupios vudu istorijos apie šio animalistinio tikėjimo šamanus? Jų minties bei įtaigos galia yra parodyta ne viename filme. Kas tai? Tiesa ar grynas prasimanymas? Atsakymas nėra paprastas.

Continue reading Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Lietuviški internetai yra neįtikėtini tuo, jog į tą patį elementarų klausimą galima rast visiškai (net diametraliai) priešingus atsakymus. Ar homeopatija veiksminga? Taip, sako vienas šaltinis. Ar homeopatija yra apgaulė? Taip, džiaugsmingai praneša kitas šaltinis. Dar labiau klaidina skaitytoją, kuomet šias žinias praneša tas pats šaltinis.

Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.
Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.

Paimkime konkretų pavyzdį. “Kodėl empatija „mažutėliams“ nėra kairioji vertybė?”– rašo Delfi portalas. Tačiau kitoje naujienoje pranešama, kad “empatija yra būdinga įvairiems gyvūnams”, o straipsnyje kalbama apie šunų, pavianų, vilkų empatiją! Ir čia skaitytojui gali įsijungt logika. Šunų empatija. Jei empatija nėra kairės VERTYBĖ, ar tai reiškia, jog visi šunys KONSERVATYVIŲ pažiūrų?
Continue reading Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Praeitame įraše teko nusistebėti, kaip mūsų politinės pažiūros gali stipriai paveikti kažką tokio racionalaus, kaip mūsų aritmetiniai gabumai. Šiame įraše pratęsiu šio klausimo nagrinėjimą ir pakalbėsiu apie tai, nuo ko gi mes bėgame? Ar nuo pačios problemos, ar nuo jos sprendimo būdo? Dėl ko mes elgiamės kaip strutis, nematydami akivaizdžių dalykų?

Logiška būtų galvoti, kad, jei žmonės nesutinka dėl problemos sprendimo, jie turėtų bent jau vieningai sutikti su tuom, jog problema egzistuoja? Bet ar tikrai yra taip? O kas, jei žmonių politinės ir religinės nuostatos visgi yra stipresnės negu jų racionalumas? Ir kas, jei pačią problemą su jos formuluotė žmogus dar sutinka neutraliai, tačiau būtent siūlomi sprendimo būdai yra tai, kad verčia žmogų suabejoti problemos egzistavimu?
Continue reading Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku?

Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.
Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.

Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė pareiškė, kad ji „netiki klimato atšilimu“, populiarus apžvalgininkas Andrius Užkalnis nuolat šaiposi ir vos ne vadina tai „sąmokslu“. Lietuvoje organizuotų Reigano klubų nariai, imituodami JAV konservatorius, varžosi, kas labiau sukritikuos klimato kaitą – reiškinį, dėl kurio mokslo pasaulyje senai egzistuoja konsensusas.

Kas tai? Aklas bandymas būti „teisingu“ amerikonišku konservatoriumi? Religiniai ir vertybiniai stereotipai, neleidžiantys blaiviai pažvelgt moksliniams faktams į akis? Ar tai yra mąstymo primityvumas, kuomet manoma, kad „kiekviena valytoja gali valdyti šalį“ ir „kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu“? Ar egzistuoja konservatyvus požiūris į klimato kaitą?
Continue reading Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku?

Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?

Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus. Priešiškai jūsų pažiūroms ir įsitikinimams suformuluotas matematinis uždavinys bus greičiausiai jums neįveikiamas.
Continue reading Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Šis pasakojimas yra apie tai, kaip gi paprastam žmogui yra sunku suvokti statistiką. Tiksliau, kaip mes jos NESUPRANTAME. Būtent dėl šio mūsų trukumo, mes lengvai pateisiname sąmokslo teorijas. Mus lengva įtikinti, kad skiepai yra žalingi, o statistika apie skiepus meluoja, nes va, žinome keletą vaikelių, kuriems nuo skiepų buvo labai bloga. Panašiai kalba ir kiti sąmokslininkai.

Apgailestauju, bet šie ekstremalūs pavyzdžiai nėra izoliuoti atvejai. Mūsų rūšis pagal savo psichologinę sandarą yra gan deterministinė, todėl mes dėsningai kartojame tas pačias klaidas, vos tik sutinkame stochastinį (tikimybinį) reiškinį. Tikimybė, šansas, statistika, visus tuos dalykus mes baisiai nesuprantame, net nežiūrint į mūsų išvystytą logiką ir mums įskiepytą mokslinį mąstymą.
Continue reading Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika