Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Bitkoinai yra „ant bangos“. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų leidžia atsiskaityti bitkoinais. Pasaulyje populiari mokestinė sistema PayPal nuo pernai leidžia atsiskaityt bitkoinais. Didžiuose pasaulio miestuose net atsiranda barai ir parduotuvės , kur ši valiuta yra laukiama. Vilniuje bitkoinais galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šią valiutą?

Kas gi yra „Bitcoin“? Tai yra virtuali valiuta. Visi atsiskaitymai vyksta decentralizuotai, be jokių bankų. Nėra centrinio mazgo arba centrinio administratoriaus, kaip tai yra dolerio, euro bei amžinatilsio lito atvejais. Atsiskaitymuose dalyvauja kompiuterinio tinklo dalyviai, o atsiskaitymai plinta nuo mazgo link mazgo.

Kodėl tai yra pinigas? Pinigas turi būti dalus – vieną bitkoiną galima padalinti į 100 mln. dalių. Pinigas turi būti patvarus – bitkoinai nesidėvi, nes jie yra virtualus. Pinigai turi būti vienarūšiai, o atskiri bitkoinų vienetai yra absoliučiai vienodi). Pinigai turi būti saugūs nuo klastojimo – bitkoinus padirbt yra programiškai neįmanoma. Pinigai turėtų būtų ir portatyvus, šitą sąlyga bitkoinai viršija su kaupu. Bitkoinų persiuntimas yra ne tai kad labai greitas, jis yra vykdomas akimirksniu, o pati operacija yra santykinai pigi ar net nemokama. Ši bitkoinų savybė turi pranašumą lyginant juos su pavedimais per bankus ar kitas mokėjimo institucijas, kur pavedimo paslaugos paprastai yra brangios.

Bitkoinai neturi nieko bendro su tokiais projektais kaip Seti@Home, kur kompiuterio resursai naudojami ateivių paieškai.
Bitkoinai neturi nieko bendro su tokiais projektais kaip Seti@Home, kur kompiuterio resursai naudojami ateivių paieškai.

Kaip atsiranda bitkoinai? Paprastai. Juos galima gaut už kompiuterio galią, kurią kažkas suteikia valiutos tinklo reikmėms. Galite paklaust, tai gal čia kažkas panašaus į ateivių paieškas nuosavame kompiuteryje, ar žmogaus genomo dešifravimą, kuomet entuziastai galėjo susiinstaliuoti programą ir, ją paleidę savo asmeniniame kompiuteryje, prisidėt prie mokslo labo? Ne. Bitkoinams skirdami savo kompiuterio laiką jus neveikiate nieko naudingo. Bitkoinus gauna už tai, kad dalyvauja mokėjimo vykdyme, dar vadinamame „kasyba“ (angl. „mining“), kuomet individai arba kompanijos siūlo savo kompiuterinę galią valiutos sistemai. Bitcoin panaudoja jai siūlomus resursus tam, kad patikrintų ir įrašytų mokėjimus viešame ir visiems prieinamame registre. Vartotojai dalyvauja šiame procese tam, kad gautų arba naujus bitkoinus arba užsidirbtų bitkoino dalį už apskaičiuotą transakciją. Visi duomenys yra pateikiami vartotojams užšifruoti, todėl transakcijos patikrinimas, vykdymas ir įrašymas reikalauja daug kompiuterinės galios, o pati valiuta dar yra vadinama „kriptovaliuta“ (nuo kriptografijos).

Smulkiausias vienetas yra vadinamas „santoči“ pagal sistemos kūrėjo pavardę ir tesudaro  0.00000001 bitkoino. Patys pinigai priklauso tam, kas turi privatų raktą, su kurio virtualiame tinkle yra susieta konkreti bitkoinų suma. Pasakojama istorija, kuomet 2013 metais vienas vartotojas prarado 7 500 bitkoinų (apie 7,5 mln Jav dolerių tų metų kursu), nes jis išmėtė kietą diską, kuriame buvo išsaugojęs savo privatų raktą.

Sąlyginis naujų bitkoinų gavimo sudėtingumas laikui bėgant.
Sąlyginis naujų bitkoinų gavimo sudėtingumas laikui bėgant.

Pačioje šios valiutos aušroje bitkoinai išgaunami personalinių kompiuterių pagalba, kurie ieškojo kriptografinės problemos sprendimo, rankiodami skaičius, kurie galėtų išspręst transakcijos kodą. Toks dešifravimas pirmą kartą labai paspartėja, kuomet skaičius rankioja ne vienas branduolys, o keletas branduolių. Laikui bėgant INTEL ir AMD centrinių procesorių pajėgų nebeužteko ir juos pakeitė AMD ir NVIDIA vaizdo kortos. Vaizdo kortos turėjo aibę mažų branduoliukų, kurie lygiagrečiai rankiodavo skaičiukus, kas gerokai pagreitindavo darbą.

Bitkoinų skaičius rinkoje.
Bitkoinų skaičius rinkoje.

Vėliau uždaviniai tapdavo vis sudėtingesni. ir sudėtingesni, tad grafinius procesorius pakeitė vartotojo programuojamos kontrolerių matricos (FPGA), tačiau ir jos ilgai neužsibuvo, ir nuo 2013 metų buvo pradėtos specializuotos kontrolerių matricos, specialiai suprojektuotos ir pritaikytos konkrečiam darbui. Kitaip sakant, bitcoin tinklas pasižymi savikonfigūracija: bitkoinų augimas išlieka tiesinis nuo laiko. Už tos pačios matematinės užduoties sprendimą 2010 ir 2015 metais operatorius gaus visiškai skirtingą skaičių bitkoinų. Bitcoinų tinklas automatiškai matuoja visų dalyvių galingumą ir automatiškai pasunkiną matematines užduotys tam, kad būtų užtikrintas tvarumas.

Bitkoino kaina JAV doleriais.
Bitkoino kaina JAV doleriais.

Nors kažkada vieno bitkoino kaina buvo vos keletas JAV centų, dabar vienas bitkoinas kainuoja 211 eurų. Bitkoino kainos augimo grafike matome beveik idealia eksponentę iki 2013 metų gegužės, kuomet augimas staiga sustojo ir nuo to laiko pastoviai krenta.

Visi transakcijas tikrinantys dalyviai nuo pat pradžių galėjo apsijungt į komandas, kad bendromis jėgomis greičiau išspręstų šifravimo kodą ir gautų valiutą. Dėl šios priežasties gan greitai išplito tikros kompiuterių fermos, kur mašinos visą parą darbuojasi bandydamos patvirtint transakciją.

Prikabinu filmuką, kuriame apsilankoma tokioje fermoje, esančioje Kinijoje. Ši ferma yra tokia masyvi, kad ji geba apdorot 3 procentus nuo vieno bitkoino vertės.

Rimtesnės firmos valdo net iki 51 procento viso pasaulinio bitkoin tinklo. Dėl šios priežasties svajonės apie nepriklausomą valiutą gali tapt nebeįgyvendinamomis.

Jei gi kalbėti apie mane. Kuomet aš pagalvoju apie kompiuterinę galią, kuri panaudota dešifruot tik transakcijų mažytę dalį, nenoromis sutinku su šios virtualios valiutos kritikais, kurie sako, kad visa ši idėja panaši į Ponzio schemą (kas nežino, tai MMM tipo finansinė piramidė).

Kodėl? Palyginkime. Visų pirma, dėl eksponentinio augimo, kuris negali vykti amžinai, anksčiau arba vėliau lyg bakterijoms inde, bitkoino valiutai atsiras augimo „lubos“. Ponzi schemos „veikia“ taip pat tol, kol veikia eksponentinis augimas. Vos tik eksponentinis augimas atsitrenkia į realybės ribas, visiems Ponzio schemos dalyviams tampa aišku, jog tai tebuvo tik apgaulė. Kas bus bitkoin lubos? Procesorių galia ir Muro dėsnis? Elektros sąnaudos ir interneto kaštai? Nežinau, parodys ateitis.

Antra, ši valiuta nėra padengta materialiu turtu. Ji yra padengta joje dalyvaujančių žmonių ir firmų įsitikinimais ir tikėjimų. Aklais įsitikinimais, kurie ir duoda šiai valiutai vertę. Ūkiškai tariant, bitkoinai nors lyg ir nėra, bet primena finansinę piramidę, pagrįsta pasitikėjimu ir saviapgaule. Vos tik bitkoinų savininkai arba jų aplinka suvoks, kad jie nėra nieko verti, bitkoinai bus prakeikti.

O pakolkas tai tėra tik gražus teoretinis valiutos konstruktas. Jums patiems spręst ar dalyvauti, ar susilaikyti.

13 komentarų

  1. Visos, absoliučiai visos šiuolaikinės valiutos pagrįstos tik jų naudotojų tikėjimu, kad jos kažko vertos ir kad bus galima bet kada iškeisti tą valiutą į materialias vertybes. Jei šiandien visi gyventojai nuspręs, kad euras nieko nebevertas ir pabandys iškeisti visus egzistuojančius (materialius ir virtualius) eurus į materialias vertybes ar kad ir kitas valiutas, euras akimirksniu žlugs. Daugybė tokių „pasitikėjimo krizių“ pavyzdžių jau yra buvę, Valiutos yra tiesiog sutartinės vertybės – kol visi sutinka, kad jos kažko vertos, jos kažko vertos. Šiuo atžvilgiu bitkoinai nėra kažkuo iš principo kitokie. Kitas klausimas – jų vertė. Labai tikėtina, kad buvo išsipūtęs pervertinimo burbulas.

    1. Bet eurą yra atsakingos Eurozonos šalys (ir reikalauja eurais mokėti mokesčius ir naudoti juos atsiskaitymams), o už bitkoiną – niekas.

  2. „Visų pirma, valiuta nėra padengta materiauliu turtu. Antra, ji yra padengta joje dalyvaujančių žmonių ir firmų įsitikinimais. Aklais įsitikinimais, kurie ir duoda šiai valiutai vertę. Ūkiškai tariant, bitkoinai primena finansinę piramidę, pagrįsta pasitikėjimu ir saviapgaule.“ – taip yra su dauguma realiu valiutu, bet gyvuoti joms tai netrukdo

    1. Na, realios valiutos yra padengiamos aukso rezervais. Kitas klausimas, ar tas rezervas padengia visą vertę.

      1. Tai tada klausimas, o kuom gi padengtas auksas? Ar tik ne ankščiau išvardintomis savybėmis: dalumas, vienodumas, ilgalaikiškumas, lengvumas atpažinime ir baigtinis kiekis.
        O bitkoinus dar galima greitai nusiūsti bet kokiam žmogui. Be to priešingai negu auksą, bitkoinus galima saugoti labai saugioje vietoje – savo neuroniniame tinkle. Todėl bitkoinus dar vadina Gold version 2.0

  3. Ne, realios valiutos jau labai labai labai seniai nėra tiesiogiai dengiamos aukso rezervais, maždaug nuo XX a. pradžios (konkrečių valiutų atrišimo data kiek skiriasi, bet lyg ir prieš Pirmąjį pasaulinį daugelis buvo atrištos). Pagal Bretton-Woods’ą dalis pasaulio valiutų buvo dengiama auksu netiesiogiai – jos buvo padengtos JAV doleriais, o JAV doleris buvo padengtas auksu, bet nuo 1979-ųjų panaikintas ir dolerio padengimas. Surišimas su aukso rezervu nelabai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius ir gerokai riboja fiskalinės politikos instrumentų asortimentą. Bet čia jau atskira tema. 🙂
    Tačiau faktas tas, kad šiuolaikinės valiutos teoriškai yra padengtos tik užsienio valiutų atsargomis (t. y. vieni sutartinės vertės popieriukai padengti kitais sutartinės vertės popieriukais), tačiau realybėje net ir užsienio valiutos atsargomis geriausiu atveju padengta tik M1 – grynųjų pinigų masė, sudaranti labai mažą dalį visų cirkuliuojančių pinigų. Visi tie virtualūs milijardų milijardai, sukurti per dalinio rezervo bankininkystės sistemą, yra niekuo nepadengti. Tačiau tol, kol Petras tiki jų verte ir sutinka už tam tikrą sumą pinigų atiduoti man duonos kepalą, o aš tikiu jų verte ir sutinku už tam tikrą pinigų sumą atiduoti Jonui batus, jų vertė ant šito mūsų tikėjimo sėkmingai laikosi.

  4. Vikipedija rašo, kad „Most nations abandoned the gold standard as the basis of their monetary systems“.
    Be to man atrodo kada nors ateityje į Žemės orbitą atvilks kokį asteroidą kuriame bus dideli kiekiai aukso, arba ištobulins branduolinius reaktorius, kuriuose gamins auksa iš kitų metalų. Tada prigamins aukso tiek, kad jis taps nevertingas. Ir išvis visi metalai taps nevertingi, nes branduolinių reakcijų metų, turint pakankamai energijos, bus įmanoma betkurį cheminį elementą paversti į betkurį kitą. Tada bus vertingiausia energija.

  5. „visa ši idėja panaši į Ponzio schemą“
    Na pagrindinis skirtumas kodėl bitkoinus nevadinčiau piramidė yra tas, kad aš kaip paprastas vartotojas tiksliai žinau kiek šiuo metu egzistuoja bitkoinų, kiek ir kada naujų bitkoinų bus prispausdinta ateityje. Be to aš pats galiu legaliai spausdinti bitkoinus.
    Net euras arba doleris labiau panašus į piramidę. Pvz. kiek šiuo metu yra dolerių, ir kiek naujų popieriukų bus prispausdinta po 5 metų? Ar aš galiu legaliai spausdinti tokius popieriukus? Turbūt atsakymas į šiuos klausimus akivaizdus – NE.

    1. būtent todėl ir parašiau, kad „panaši“. Panaši tuom, kad eikvojama vis daugiau kompiuterinių resursų, kurie šiap būtų naudingi kitur.

      1. Na, nelabai sutikčiau su tuo, kad kompiuteriu resursai šeip iššvaistomi. Jie apsaugo tinklą nuo taip vadinamos 51% atakos, kurios esmė yra tą, kad žmogus norėdamas apgręžti transakciją vykusią pvz. prieš valandą turės sudeginti tiek pat elektros, kiek sudegino visi pasaulio bitkoinų maineriai per praeitą valandą. Kadangi atskiram individui kovoti prieš visą pasaulį yra per daug sudėtinga, bitkoino transakcijos yra saugios ir neapgręžiamos. Pasakymas, kad elektra iššvaistoma veltui maždaug ekvivalentus pasakymui, kad metalas panaudotas saugaus seifo gamybai yra iššvaistomas veltui, juk galima buvo ir plonas sieneles pagaminti.

        Be to tekste radau frazę „Visi duomenys yra pateikiami vartotojams užšifruoti, todėl transakcijos patikrinimas, vykdymas ir įrašymas reikalauja daug kompiuterinės galios“ kas yra netiesa. Kaip tik visi duomenys yra atviri. Eiline transakcija atrodo taip: pervesk kiek bitkoinų iš šito viešo rakto į šitą viešą raktą ir štai transakcijos elektroninis parašas. Elektroninis parašas yra labai nesunkiai patikrinamas ir nereikalauja dideliu skaičiavimo resursų. Resursai naudojami blokams generuoti, ir bloko sugeneravimo sudėtingumas priklauso nuo to kiek šiuo metu yra kompiuterių norinčių sugeneruoti bloką. Jei jų yra daug, tai tinklas dirbtinai užkelia sudėtingumą, taip kad maždaug kas 10 min. būtų sugeneruota po vieną bloką. Jei daug žmonių išjungs savo kompiuterius, tinklas sumažins sudėtingumą ir vėl blokai bus generuojami kas 10 min. Kitaip tariant sudėtingumas adaptyviai prisitaiko prie žmonių noro atiduoti savo kompiuterio resursus tinklo apsaugai.

        1. Na, nesutinku. Visų pirma
          a) jau dabar egzistuoja asmenys, valdantys virš 51 procento
          http://arstechnica.com/security/2014/06/after-reaching-51-network-power-bitcoin-mining-pool-says-trust-us/
          http://www.dailydot.com/business/bitcoin-51-percent-attack/

          b) Trečio pasaulio šalys jaučia energetinį badą, o bitcoino miningas reiškia 150 000 dolerių siekiančias elektros sąskaitas per dieną, šią elektros energiją būtų galima panaudoti prasmingiau. Taip pat nereikia pamiršt, kad bitcoinai naudoja eksponentę, eksponentinis elektros sąnaudų augimas yra gana pavojingas daiktas, plius vis dar nematau, kodėl tai turėtų būt pateisinama.

          Tame sakinyje buvo turimi galvoje mineriai.

  6. Reiketu pataisyti: „Dėl šios priežasties svajonės apie nepriklausomą valiutą gali taip nebeįgyvendinamomis.“ –> „Dėl šios priežasties svajonės apie nepriklausomą valiutą gali tapti nebeįgyvendinamomis.“

Parašykite komentarą