Mokslinis požiūris į Zodiako ženklus arba Jūsų ligų horoskopas

Nepradedate dienos neperskaitę horoskopo? Žinote ne tik savo Zodiako ženklą bet dar ir savo ženklus pagal druidų, kinų ir indų Zodiakų sistemas? O gal esate skeptiškas tiek Vakarų, tiek Rytų astrologijos atžvilgiu? Pabandykime pasiaiškinti, kas tie horoskopai yra, ir ar gimimo mėnuo gali paveikti Jūsų gyvenimą?

Zodiako ženklai yra susiję su metų laiko stebėjimu ir Saulės bei Mėnulio judėjimu.
Zodiako ženklai yra susiję su metų laiko stebėjimu ir Saulės bei Mėnulio judėjimu.

Žodis „horoskopas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžių „hõra“ (laikas) ir „scopos“ (stebėti), taigi istoriškai horoskopas turėjo praktinę naudą ir buvo metų laiko nustatymo įrankis, susijęs su Saulės arba Mėnulio judėjimu dangaus skliaute. Kartu su Mėnulio fazėmis, pirmieji horoskopai senovės žmonėms visų pirma buvo laiko matavimo įrankiai. Be abejonės dangaus kūnai senovės žmonėms siejosi su dievais. Tiek senovės Egipto, tiek Mesopotamijos gyventojai turėjo savo Saulės, Mėnulio bei Dangaus dievus. Plika akimi matomos planetos – Venera ir Marsas – ne visiems senovės tautoms buvo dievybės. Jei Babilonijoje Venera buvo karo deivė Ištar, tai Egipte tai buvo du skirtingi objektai – rytinė ir vakarinė žvaigždė. Be šių ryškesnių ir artimesnių planetų, Babilonijos astronomai pirmieji stebėjo dar Merkurijų (Nabu), Jupiterį (Marduk) ir Saturną (Ninib), kurios kartų su Saule ir Mėnulio sudarė septynių dangaus kūnų sistemą bei prisidėjo prie septynių savaitės dienų pavadinimų.

Replika teleskopo, su kurio 1781 metais buvo aptikta Urano planeta.
Replika teleskopo, su kurio 1781 metais buvo aptikta Urano planeta.

Iš kitų plika akimi stebimų kūnų reiktu paminėti Uraną bei Vestos asteroidą, kurie kartais gali būti matomi tamsiame danguje be papildomos įrangos. Tačiau dėl savo blankumo ir lėto judesio Uranas nepateko į senovės astronomų dangaus kūnų sąrašą. Tik atsiradus teleskopams, jau 1781 metais, Uranas oficialiai tapo mokslui žinoma planeta. Po kiek laiko, 1846 metais astronomai atrado sekančią Saulės sistemos planetą – Neptūną, taip praplėsdami planetų sąrašą iki aštuonių.

Astronomai žino gana daug stambių ir smulkių trans Neptūninių objektų.
Astronomai žino gana daug stambių ir smulkių trans-neptūninių objektų.

Beveik po 90 metų, 1930 metais, buvo atrasta ir devintą planetą – Plutonas. Plutonas oficialiai išbuvo devinta Saulės sistemos planeta palyginus neilgai, dabartinėje planetų klasifikacijoje jis virto nykštukinė planeta – viena iš daugelio mažų planetų, esančių už Neptūno (jos dar vadinamos trans-neptūniniais objektais).

Keletas astronomams žinomų trans-Neptūninių mini planetų.
Keletas astronomams žinomų trans-neptūninių mini planetų.

Kaip matome, žmonėms žinomų planetų skaičius buvo nepastovus ir su laiku tai didėjo, tai pamažėjo. Senovės ir viduramžių astrologai težinojo tik 7 dangaus kūnus, todėl anuometiniai horoskopai teminėjo septynis kūnus, dariusius įtaką žmogaus gyvenimui. Su Urano atradimu Apšvietos amžiaus astrologija „susidorojo“ pakankamai lengvai: Uranas buvo pavadintas „planeta maištininkė“ arba būtent ta nežinoma ankstesnių horoskopų jėga. Urano „atsiradimą“ dabartiniai astrologai interpretuoja kaip prancūzų ir JAV revoliucijų šauklį. Neptūno atradimas vėl kažkiek sujaukė darnią astrologijos sistemą, tačiau, pavadinę naują planetą „iliuzijų“ planeta, astrologai jos „atsiradimą“ susiėjo su nacionalinėmis revoliucijomis Europoje bei „komunistiniu manifestu“. Plutono „atsiradimas“ vėl „sujaukė“ Vakarų astrologinę sistemą, kadangi 1930 metais nieko tokio neįvyko. Dabartiniai astrologai sieja Plutoną su „didžiais atsinaujinimais“, o jo „atsiradimas“ siejamas su fašizmu ir stalinizmu, bei su atominių bombų atradimų! Dabartinei astrologijai trūksta dar dvejų planetų, kurios būtų „tikrais“ Mergelės ir Jaučio Zodiako ženklų valdovais. Ir astronomai „skuba“ patenkinti astrologų poreikį – jau dabar yra žinoma apie dešimtį stambesnių trans-neptūninių objektų!

Lyg to būtų maža, dėl Žemės planetos precesijos, keičiasi mūsų planetos sukimosi ašies padėtis dangaus skliaute ir tuo pačiu keičiasi ir ekvatorialinės plokštumos orientacija dangaus skliaute. Šio proceso ciklas užtrunka apie 26 000 metų, tačiau mums dabar svarbiau yra žinoti, kad per paskutinius 2 000 metų, ekvatorialinė plokštuma pakeitė savo padėtį net 27 laipsniais, todėl Saulė keliauja ne per 12 žvaigždynų, kaip ji tai darė senovėje, o per… trylika! Taip, taip, Zodiako ženklų skaičius turėtų būti trylika – seni dvylika kartu su naujuoju tryliktuoju Gyvatnešio (Ophiucus) ženklu. Nekalbu apie tai, kad dėl precesijos, kuomet Saulė yra Žuvų astrologiniame Zodiako ženkle, danguje mes ją stebime Vandenio ženkle! Tokiu būdu dabartiniai horoskopo ženklai jau porą tūkstančių metų kaip prarado savo aktualumą.

Kodėl mes tikime horoskopais? Tą paaiškina taip vadinama subjektyvi validacija, reiškinys kuomet mes susiejame nesusijusius dalykus vien todėl, kad tai yra susiję su mumis arba yra mums svarbu. Horoskopai dažnai yra parašyti tokia kalba, jog nepriklausomai nuo ženklo, tas pats tekstas įtikins horoskopo teisingumu. Šis efektas žinomas kaip Forerio efektas. 1948 metais psichologas išdalino studentams individualių psichologinių testų rezultatus ir paprašė juos įvertinti testo tikslumą. Penkių balų sistemoje mokslininkas gavo vidutinį 4,26 testo rezultatų tikslumo įvertinimą. Tačiau buvo vienas dalykas, kurio jis studentams nepasakė: visi jie gavo TĄ PATĮ tekstą. Panašiai veikia ir horoskopai.

Iš kitos pusės pats horoskopų egzistavimas mūsų kultūroje kelia gerą klausimą: ar mūsų gimimo mėnuo turi kokią nors įtaką mūsų gyvenimui? Be abejo, tai nebūtų žvaigždžių arba planetų įtaka, tačiau aplinkos temperatūra, maisto prieinamumas, sezoninės ligos ir aibė kitokių priežasčių galėtų įtakoti mūsų motinų gyvenimą nėštumo metu, o šie pokyčiai galėtų epigenetiškai persiduoti ir mums.

Vidutinės gyvenimo trukmės nuokrypiai nuo metinio vidurkio pagal gimimo menėsius Danijoje (žalia), Austrijoje (mėlyna) ir Australijoje (raudona).
Vidutinės gyvenimo trukmės nuokrypiai nuo metinio vidurkio pagal gimimo mėnesius Danijoje (žalia), Austrijoje (mėlyna) ir Australijoje (raudona).

Tai gali nuskambėti neįtikėtinai, tačiau mokslininkai yra aptikę gimimo mėnesių įtaką vidutinei gyventojų trukmei! Tyrėjai išnagrinėjo net 1,7 mln danų, 0,7 mln. austrų ir mažesnę (220 000) imtį Australijos gyventojų mirčių. Kokia gi buvo jų nuostaba, kada tiek Danijoje, tiek Austrijoje buvo pastebėtas tas pats dėsningumas. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesį gimę žmonės gyveno vidutiniškai 3-4 mėnesiais trumpiau nei metų vidurkis. ilgiausiai gyveno rudens mėnesiais gimę žmonės – jų gyvenimo trukmė buvo 3-5 mėnesiais didesnė nei vidutinė. Sudėjus skirtumus, rudenį gimę gyvendavo net pusmetį arba visus metus ilgiau negu tie, kas gimė pavasarį. Dar įdomiau, australų mirtingumo duomenys buvo pasislinkę pusmečiu! Taip atsitiko dėl to, kad pietų pusrutulyje pavasaris yra tada, kada šiaurės pusrutulyje yra ruduo. Tačiau stebina tai, kad kreivė apart poslinkio yra beveik identiška.

Žiemą gimusios europietės susilaukia daugiau vaikų nei gimusios vasarą.
Žiemą gimusios europietės susilaukia daugiau vaikų nei gimusios vasarą.

Pasirodo, nuo gimimo mėnesio priklauso ne tik gyvenimo trukmė, bet ir žmogaus vaisingumas. Vietname atlikto tyrimo rezultatai pademonstravo, kad labiausiai vaisingos yra vasarą gimusios moterys (4,3 vaiko), o mažiausiai vaisingos – žiemą gimusios (3,7 vaiko). Panašus dėsningumas buvo pastebėtas ir Naujoje Zelandijoje. Kas dar įdomiau, Austrijoje ši tendencija apsiverčia aukštyn kojomis: vaisingesnės yra žiemą gimusios moterys (2,4 vaiko), o mažiau vaisingos – vasarą (2,1 vaiko).

Niu Jorko gyventojų sergamumas skirtingomis ligomis priklausomai nuo gimimo mėnesio.
Niu Jorko gyventojų sergamumas skirtingomis ligomis priklausomai nuo gimimo mėnesio.

Buvo pastebėti taip pat sezoniniai dėsningumai ir susirgimuose neurologinėmis ligomis, pirmo tipo diabetu, imuninėmis ligomis. Dėl šios priežasties nenustebau perskaitęs birželio pirmą dieną pasirodžiusį sistemingą tyrimą, nagrinėjantį žmonių sergamumą ir jų gimimo mėnesius. Tyrėjai susistematizavo virš 1,7 milijonų pacientų, sirgusių tarp 1985 ir 2013 metais. Mokslininkai išnagrinėjo 1688 skirtingas diagnozės, iš kurių 1600 ligų teko išbraukti, kadangi nebuvo aptikta jokių dėsningumų. Buvo patvirtinti 39 jau seniau aptikti dėsningumai ir aptikta 16 naujų dėsningumų.

Skirtingų ligų sergamumo priklausomybė nuo gimimo mėnesio. Parodyta astma, prieširdžio fibriliacija, įgytos širdies ydos, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir t.t.
Skirtingų ligų sergamumo priklausomybė nuo gimimo mėnesio. Parodyta astma, prieširdžio fibriliacija, įgytos širdies ydos, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir miokardo infarktas.

Sergamumas astma didžiausias yra pas gimusius tarp gegužės ir liepos (6,2 procento), o mažiausias tarp gimusių vasario mėnesį (5,9 procento). Prieširdžio fibriliacija pasireiškia dažniau pas gimusius kovo mėnesį (3 procentai), o rėčiau pas gimusius rudenį (2,7 procento). Panašiai elgiasi ir kitos širdies ligos, o didžiausias santykinis 13 procentų procentas stebimas pas pacientus su miokardo infarktu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu serga dažniau pacientai gimę lapkritį (0,54 procento), rėčiau – gimę pavasarį (0,44 procento), kas yra apie 20 procentų santykinis skirtumas.

Į keturius tipus klasifikuotų ligų sergamumo priklausomybė nuo gimimo mėnesio. Parodytos kvėpavimo, širdies, reprodukcinės bei neurologinės ligos.
Į keturis tipus klasifikuotų ligų sergamumo priklausomybė nuo gimimo mėnesio. Parodytos kvėpavimo, širdies, reprodukcinės bei neurologinės ligos.

Visas 55 ligas tyrėjai suklasifikavo ir padalino į keturis tipus: kvėpavimo takų ligos, širdies ligos, neurologinės bei reprodukcinės. Keliais atvejais matoma gana graži sinusoidė, kažkuo primenanti mirtingumo ir vaisingumo grafikus, kurios rodžiau anksčiau. Širdies ligomis mažiausiai serga gimę rudenį, daugiausiai – gimę pavasarį. Kvėpavimo takų ligų atvejų situacija apsiverčia aukštyn kojomis, nors keletas kvėpavimo takų ligų nepaklūsta bendrai tendencijai. Neurologinėmis ir reprodukcinėmis ligomis dažniau serga žmonės, gimė lapkričio mėnesį, o mažiau gimę kovo (neurologinės) arba liepos (repordukcinės).

Kaip matote, nors astrologija ir yra abejotinas pseudomokslas, tačiau planetos ritmas palieka savo tvirtą įspaudą mūsų gyvenimuose ir mūsų „ligų horoskope“.

2 komentarai

  1. Kas be ko, puikiai atmenu, kaip purkštavo Palmira Kelertienė (ir prunkščiau aš), kai astronomų sąjunga išbraukė iš planetų sąrašo Plutoną 🙂

  2. saulės arba mėnulio judėjimas ir su tuo susijusios prognozės, pvz. http://www.dienoshoroskopas.lt/menulio-kalendorius/ kelia daug klausimų, mažai pasitikėjimo, tačiau nenuneigiamai turi įtakos žmogaus gyvenimui. užtenka stebėti gamtos reiškinius, gyvūnų elgesį ir ect. žinoma, šiandien pateikiama daug kičo, tačiau galima atsirinkti visai neblogų šaltinių kasdieniam pasiskaitymui ir bendroms prognozėms 🙂

Parašykite komentarą