Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių?  O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius.  Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Continue reading Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Rašytojai fantastai jau virš poros šimtų metų vis kalba apie žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau net 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, o kaltę už tai mes turėtume suversti mokslui neįkandamoms ir neįtikėtinai sudėtingoms… žmogaus smegenims.
Continue reading Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Esat girdėję apie R. Dawkinso “Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?

Continue reading Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Namų kompiuteris yra vienas iš nedaugelių prietaisų labiausiai prisidedančių prie elektros energijos sąskaitų. Užtenka pasižvalgyti po kompiuterinių blokų galias: nuo 500 W iki net 1 200 W! Beveik kaip lygintuvas tik kad įjungiamas daugiau nei dešimčiai minučių. Galingiausiems žmonijos superkompiuteriams prireikia vos ne individualios jėgainės, bet vis tiek jų skaičiuojamoji galia tėra sulyginama su pelės protu. Ką bekalbėti apie žmogaus protą! Mums prireiktų net 110 000 galingiausių superkompiuterių vien tam, kad galėtume sumodeliuoti žmogaus proto veiklą, o visus šiuos superkompiuterius turėtų aprūpinti elektros energija net 860 atominių jėgainių blokai! Akivaizdu, jog dabartiniai kompiuteriai yra neįtikėtinai neefektyvus, jei juos tenka lyginti su gamtos kūriniais.
Continue reading Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia “technologinis singuliarumas“. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie “Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Continue reading Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.

Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…
Continue reading Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.
Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.

Ar pamenate savo pirmąjį kompiuterį? Kas tai buvo? Juodai balto vaizduoklio ekranas, kelių megabaitų kietas diskas, kelių colių lankstus diskelis ir dešimties megahercų procesorius? Palyginkite mintyse su savo dabartiniu… O ar pamenate savo pirmą telefoną? Gal tai buvo Motorola arba Nokia? Su juodai baltu vos įskaitomu ekraniuku ir milžiniška antena? O kaip atrodo dabartinis? Spalvotas didelis ir patogus ekranas? O ar pamenate lanksčius diskelius?  Nieko nebestebina dabartinių skaitmeninių nuotraukų dydis, nors vos dešimt metų atgal tai būtų neįsivaizduojamai daug. Tikrai neįtikėtinas progresas, kuris būtų neįmanomas be eksponentinio Muro dėsnio, kuriam šiemet sukanka net 50 metų!
Continue reading 50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama?

Paprastam žmogui žodis “birža” dažniausiai siejasi su socialinėmis pašalpomis, eilėmis ir nevaisingomis darbo paieškomis. Jei žmogus yra kažkiek apsiskaitęs, greičiausiai, jis žinos ir kitą šio žodžio prasmę, bet ji vis tiek bus neigiama. Birža jam bus vieta, kur bankininkai, makleriai (nuo žodžio “maklės”, be abejo) dienų dienas sėdi ir nuo paprasto žmogaus lupa paskutinį eurocentą. Ir tik pakankamai mažam procentui žmonių, kurie universitetus baigė tikrąją to žodžio prasme, žodis “birža” bei investicijos bus siejamas su gana įdomiu ir intelektualiu darbu, kurį nagrinėja speciali matematikos sritis – žaidimų teoriją. Tuo įdomiau bus skaitytojui sužinoti, kad ir motina gamta savo “evoliuciniuose žaidimuose” naudoja tas pačias “makles” kaip ir biržos dalyviai…

Continue reading Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama?

Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas?

Naujienų antraštės dažnai su džiaugsmu praneša apie ekonomikos, ūkio ir žmonių atlyginimų augimą. Žinios skuba mus informuoti apie ūgtelėjusią gerovę, o padidėjęs gyventojų skaičius yra pateikiamas kaip sensacija. Kompiuterijos specialistai bei kompiuterinės įrangos pardavėjai kasmet skatina mus pirkti vis galingesnius kompiuterius, o mobiliųjų tinklų operatoriai nepavargsta skambinti mums ir kviesti ateiti į saloną užsisakyti naujesnio ir galingesnio telefono. Nekalbu apie moksliniuose portaluose su džiaugsmu pranešamas naujienas apie netolimoje ateityje galimą kokybiškai naują žmonijos gyvenimą. Kas gi bendro taip visų šių dalykų?

Continue reading Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas?

Pirmasis blogo “jubiliejus” arba ataskaita prieš mano skaitytojus

Tokia jau yra ta žmogaus prigimtis arba “siela“. Mūsų kasdienybė, mūsų išgyvenimas yra pasmerkti nuobodybei, tačiau mūsų akys vis tiek yra nukreiptos į dangų. Visiškai nesvarbu, koks yra mūsų išsilavinimas, tačiau mes turime kažką mūsų viduje, kažką, kas nori pasiekti tuos per smogą vos matomus žvaigždynus. Turime kažkokią slaptą spyruoklę, lyg būtume koks laikrodis, lyg kas būtų mums “į subynę įkandęs”…

Visiškai nesvarbu, kokį diplomą ir kokį pripažinimą mes turime, mes vis tiek liekame asmenybės gelmėse tie patys niekada nesenstantys vaikai, kurie visada eksperimentuos su degtukais ir visada bus apakinti dangaus grožybių. Visiškai nesvarbu, ar mes sudeginame naują eksperimentinį patiekalą dujinėje orkaitėje, ar mes susprogdiname šalia namo esančiame garaže naują eksperimentinį “amžiną variklį”. Mes visada liekame mažamečiais “savadarbiais” mokslininkais, godžiai skaitančias “pasakas” iš įdomių mokslinių naujienų srauto…

Continue reading Pirmasis blogo “jubiliejus” arba ataskaita prieš mano skaitytojus

Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Bitkoinai yra “ant bangos”. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų leidžia atsiskaityti bitkoinais. Pasaulyje populiari mokestinė sistema PayPal nuo pernai leidžia atsiskaityt bitkoinais. Didžiuose pasaulio miestuose net atsiranda barai ir parduotuvės , kur ši valiuta yra laukiama. Vilniuje bitkoinais galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šią valiutą?

Continue reading Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė?

Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis

Ar teko vaikystėje bendrauti su savo seneliais? Senelis, kuris visada suras laiko anūkui ir padės pataisyti dviratį arba ką nors sumeistrauti. O ką kalbėti apie močiutę, kuri visada duos kokį skanėstą, arba šiap įteiks skanių lauktuvių iš kaimo?  Darbų ir buities nuvargintiems tėvams seneliai yra tikras išsigelbėjimas, nes, kol atžalos pas senelius kaime, tėvai pagaliau gali pailsėti ir atsilaiduoti. Bet ar tikrai tokia paprasta yra senelių rolė žmonijos istorijoje?

Continue reading Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis

Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės

Po dietos džiaugėtės sumažėjusiu svoriu, tačiau išsivystė alergija riešutams? Atsisakėte mėsos ir pradėjote vegetariškai maitintis, bet pradėjote nebevirškinti pieno? Sesijos metu valgėte vien picas ir kebabus, o dabar niekaip netirpsta priaugę kilogramai? O gal Jus nuskridote pas giminaitį JAV ir dabar be baisios nemigos kankina dar ir virškinimo problemos? Kodėl Jus nusprendėte, kad tai vien tik Jūsų nusiskundimai? Gana tikėtina, kad tuo pačiu skundžiasi ir savo nepasitenkinimą reiškia mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės. Continue reading Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės

Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

Tėvai kartais per daug nori iš vaikų: registruoja juos į piešimo būrelius, muzikos mokyklas, užsienio kalbos fakultatyvus bei samdo kokio nors svarbaus mokslo korepetitorius. Nors praktinė šių dalykų nauda yra abejotina, už vieną jų turėtume būti dėkingi tėvams – už nuo vaikystės mokomą antrą kalbą.

Vaikai iki 7 metų yra tikri kalbų pažinimo genijai, tad nieko nuostabaus, kad JAV ir kitose šalyse sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai ir mokyklos. Nors tėvai dažniausiai nori, kad jų vaikai galėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pagrindinis daugiakalbystės pliusas nėra gebėjimas pažinti kitą kultūrą, o tai, ką jis daro su vaikų… smegenimis.

Continue reading Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

Mokykloje mokiniams sako, kad šviesa vakuume keliauja šviesos greičiu c. Universitete fizikams bakalaurams paaiškina, kad šviesos greitis c yra susijęs su dviem kitom elektromagnetinėmis konstantomis bei pateikia pavyzdžius, kuomet šviesa medžiagoje keliauja lėčiau kad ir už mokinių pilna autobusą. Specializuotų studijų metu fizikos magistrams pateikiami kiti fizikos kursai, kur kalbama apie virtualius fotonus, virtualias daleles, apie Feinmano diagramas. Bet tuose kursuose neužduodamas klausimas: ar tikrai šviesos greitis kosmose pastovus?

Continue reading Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

Tiek geltonoji spauda, tiek sąmokslo teorijų šalininkai yra pamėgę „25 kadro“ hipotezę. Žmogaus sąmonė suvokia pasaulį lėčiau negu pasąmonė. Jei žinutė ekrane pasirodys tokiam trumpam laiko tarpui, kad sąmonė jos nepastebės, ją gali pastebėti pasąmonė. Anot hipotezės, taip galima daryti įtaką žmogaus norams, pažiūroms, simpatijoms ir antipatijoms.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ji lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogumi galima valdyti per žmogaus pasąmonę, žmogaus protui, žmogaus sąmonei net nesuvokiant, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Continue reading 25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

E-cigaretės… Išsigelbėjimas ar apgaulė?

Ar gali būti dūmas… sveikas? Ar rūkymas gali būti  sveikas ir ekologiškas ir visiškai nekenkt organizmui? Jei patikėsime elektroninių cigarečių gamintojais, tikrai taip. Dar daugiau, jie sako, kad rūkydami elektroninę cigaretę Jus nedūminate aplinkiniams ir nėra jokio pasyvaus rūkymo efekto. Reklamos rašo, kad gaminyje nėra kenksmingų cheminių junginių, dervų bei nėra kancerogenų! Ar tikrai tai tiesa?

Continue reading E-cigaretės… Išsigelbėjimas ar apgaulė?

Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Progresas mums dažniausiai sukelia įvairias asociacijas. Dažniausiai tai yra kažkas teigiamo – nauji lėktuvai, automobiliai, kompiuteriai, išmanieji telefonai, kartais tai yra kažkas neigiamo – buitinės atliekos, kertami miškai, nykstančios gyvūnų rūšis ir oro tarša. Smogas yra tapęs stambiausių metropolių kasdienybė – Los Andželas, Meksikas, Pekinas.

Continue reading Rudi smogo saulėlydžiai ir pavojus mūsų sveikatai

Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

Jus dairotės parduotuvėje bio, eko markių ir produktų? Jums skauda širdį dėl kertamų Amazonės miškų? Sunku be širdgėlos žiūrėti reportažus apie ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje? Kraupu beskaitant reportažus iš Fukušimos tragedijos vietos? Esate įsitikinę, kad atominės jėgaines vieta istorijos savartyne kartu su anglies, dujų ir kitomis atgyvenusiomis technologijomis?

Turiu jus nustebinti: branduolinės energetikos vieta yra šalia Saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Mes aklai ir be pagrindo verčiame kaltę kažkam abstrakčiam – technologijai. Technologija nėra kalta nei dėl Fukušimos, nei dėl Černobylio, nei dėl Hirosimos. Kalti esame mes – žmonės, mums nerūpėjo saugumas, o rūpėjo atominės bombos. Ar mes viską teisingai padarėme? Ar eina šią technologiją pataisyti? Ar nebūtų protinga gelbėt planetą nuo globalinio atšilimo diegiant saugias ir žalias atomines jėgaines? Saulės, vėjo, vandens jėgainės vargu ar galės patenkint artimiausiu metu augančius planetos energijos poreikius. Bent jau kol nesimato jokių technologinių revoliucijų.
Continue reading Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?

Kas iš žmonių nenorėtų žinoti ateitį? Žmonijos etosas: mitai, legendos, pasakos ir istorijos. Visur galima rasti žynį, pranašą, orakulą, šventiką, būrėją, raganą arba stebuklingą gyvį, kuris herojui pasakys, kokia ateitis jo laukia. Ir, jei sovietmečiu prietaringam žmogui pasirinkimas buvo menkas: juoda katė per gatvę ir gegutė miško tankumoje, dabartyje mus paslaugiai informuos druidų, Rytų arba pagal Zodiako ženklus parašyti horoskopai, spausdinami kiekviename laikraštyje arba žurnale. O tiems, kam reikia mokamos paslaugos, beveik visur atsiras būrėjai pagal kortas, kauliukus ir kavos tirščius.

Atsiribokime sekundei nuo savo tikėjimo arba skeptiškumo ir paklauskime savęs: O ar galima nuspėt ateitį? Ką mums sako mokslas? Jei esat mažas, tuomet kvantinės fizikos dėsnių dėka galėsit ateitį nuspėti net 9 atvejais iš dešimties. Ir sakydamas mažas turiu galvoje ne amžių, o ūgį mažesnį už nanometrą.

Continue reading Orakulas kiekviename iš mūsų arba kaip galima nuspėti ateitį?