25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko “matyti” mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 25 metų jubiliejus!
Continue reading 25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas “Maksimoje”, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikt daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus pačius beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėst baisiomis mintimis.

Vienos iš tokių baisių minčių yra mintys, susijusios su žodžiais “atominis”, “branduolinis” ir “radioaktyvus”. Kas gali būti baisiau už branduolinį karą? Kas gali būti nemaloniau, negu Hirošimos ir Nagasakio aukų vaizdai? Ar yra didesnės pastarųjų metų tragedijos nei Černobylio ir Fukušimos? Atsakymai į visus šios klausimus yra greičiau nepalankūs branduolinei energetikai. Tačiau pasižvalgę po statistiką, galime savęs paklausti: ar tik mes vėl neužimame “stručio pozicijos”?
Continue reading Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Ar egzistuoja pavojingos mintys, kuriomis galima užsikrėst ir numirt? Ar lietuviškos pasakos apie raganų prakeiksmus turi pagrindą? O kraupios vudu istorijos apie šio animalistinio tikėjimo šamanus? Jų minties bei įtaigos galia yra parodyta ne viename filme. Kas tai? Tiesa ar grynas prasimanymas? Atsakymas nėra paprastas.

Continue reading Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Holivudas ir filmų kūrėjai yra vieni pirmųjų įvaldančių naujas kompiuterines technologijas. Nieko nuostabaus, nuo to gi priklauso specialių efektų realistiškumas! Sėdėdami kino salėje mes iš karto galime įvertinti filmo režisieriaus pastangas – spalvos, vaizdai. Viskas taip tikroviškai atrodo! Ir nors mūsų akys būna apgautos, mūsų protus apgaut yra sudėtingiau. Turbūt kiekvienas iš mūsų žiūrėdamas filmą pakraipydavo galvą galvodamas: Ar taip gali būti?
Continue reading Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Mūsų planeta, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Mes pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, mūsų planetos apvali forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės Draugiją ir kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.
Continue reading Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais.

Continue reading Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus viduramžiais

Jūsų kaimyno ožka pastoviai niokoja jūsų daržą? Jūsų šuo nederamai elgiasi? Benamiai šunys išvartė kieme šiukšlių dėžę? Širšės neduoda Jums ramybės vasaros atostogų metu? Kolorado vabalai suniokojo jūsų pasėlius? O gal vabzdžių antplūdis sugadino atostogas pajūryje? Ne bėda! Paduokite juos į teismą! Tiesa, Jums prireiks dar geros laiko mašinos…
Continue reading Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus viduramžiais

Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Lietuviški internetai yra neįtikėtini tuo, jog į tą patį elementarų klausimą galima rast visiškai (net diametraliai) priešingus atsakymus. Ar homeopatija veiksminga? Taip, sako vienas šaltinis. Ar homeopatija yra apgaulė? Taip, džiaugsmingai praneša kitas šaltinis. Dar labiau klaidina skaitytoją, kuomet šias žinias praneša tas pats šaltinis.

Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.
Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.

Paimkime konkretų pavyzdį. “Kodėl empatija „mažutėliams“ nėra kairioji vertybė?”– rašo Delfi portalas. Tačiau kitoje naujienoje pranešama, kad “empatija yra būdinga įvairiems gyvūnams”, o straipsnyje kalbama apie šunų, pavianų, vilkų empatiją! Ir čia skaitytojui gali įsijungt logika. Šunų empatija. Jei empatija nėra kairės VERTYBĖ, ar tai reiškia, jog visi šunys KONSERVATYVIŲ pažiūrų?
Continue reading Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaita ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai. Nežinote kuom gi tikėti? Tikėkit ne Užkalniu, o tikėkit mokslu. Ką gi tas mokslas sako apie anomalines temperatūras, dabar pabandysiu Jums prieinamai papasakoti aš. Continue reading Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas. Ypač, jei nesi specialistas. Tiksliau, nesi net mokslininkas, o esi koks humanitarinio fakulteto absolventas. Ir nei tau mokslas patinka, nei tos technologijos, tu tiesiog dirbi darbą, kurį tau paskyrė redaktorius, šefas, instituto direktorius. Greičiausiai supratote, kad kalbu apie institutų, universitetų, mokslinių draugijų viešųjų ryšių specialistus. Arba apie laikraščio, žurnalo jaunoms mamoms, arba naujienų portalo mokslo skilties žurnalistą.

Continue reading Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Organizmo detoksikacija arba kaip paleist pavėjui savo pinigus

Ar teko kada nors skaityti reklamą arba straipsnį apie kūno valymą nuo toksinų, druskų, šlakų? Ar girdėjote terminą „kūno detoksikacija“? O gal teko susidurti su alopatinės medicinos gydytojais? Girdėjote apie ajurvedinės mitybos ir gyvensenos metodus? Girdėjote apie kūno ir proto toksinų matavimo įrangą? O apie testus kūno ir žarnyno taršai nustatyti? O gal norėtumėte DETOX tablečių? O gal aparatą? Netenkina detoksikacija namų sąlygomis? Grožio klinika pasiūlys jums detoksikacijos kursą!
Continue reading Organizmo detoksikacija arba kaip paleist pavėjui savo pinigus

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Praeitame įraše teko nusistebėti, kaip mūsų politinės pažiūros gali stipriai paveikti kažką tokio racionalaus, kaip mūsų aritmetiniai gabumai. Šiame įraše pratęsiu šio klausimo nagrinėjimą ir pakalbėsiu apie tai, nuo ko gi mes bėgame? Ar nuo pačios problemos, ar nuo jos sprendimo būdo? Dėl ko mes elgiamės kaip strutis, nematydami akivaizdžių dalykų?

Logiška būtų galvoti, kad, jei žmonės nesutinka dėl problemos sprendimo, jie turėtų bent jau vieningai sutikti su tuom, jog problema egzistuoja? Bet ar tikrai yra taip? O kas, jei žmonių politinės ir religinės nuostatos visgi yra stipresnės negu jų racionalumas? Ir kas, jei pačią problemą su jos formuluotė žmogus dar sutinka neutraliai, tačiau būtent siūlomi sprendimo būdai yra tai, kad verčia žmogų suabejoti problemos egzistavimu?
Continue reading Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku?

Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.
Rasa Juknevičienė netiki klimato kaita.

Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė pareiškė, kad ji „netiki klimato atšilimu“, populiarus apžvalgininkas Andrius Užkalnis nuolat šaiposi ir vos ne vadina tai „sąmokslu“. Lietuvoje organizuotų Reigano klubų nariai, imituodami JAV konservatorius, varžosi, kas labiau sukritikuos klimato kaitą – reiškinį, dėl kurio mokslo pasaulyje senai egzistuoja konsensusas.

Kas tai? Aklas bandymas būti „teisingu“ amerikonišku konservatoriumi? Religiniai ir vertybiniai stereotipai, neleidžiantys blaiviai pažvelgt moksliniams faktams į akis? Ar tai yra mąstymo primityvumas, kuomet manoma, kad „kiekviena valytoja gali valdyti šalį“ ir „kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu“? Ar egzistuoja konservatyvus požiūris į klimato kaitą?
Continue reading Teisingos komunikacijos svarba: gal visgi įmanoma susikalbėti su fanatiku?

Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys?

Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti.
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti. Mėlynos spalvos žvaigždė parodo dabartinio žmogaus smegenų dydį.

Jei mokykloje skaitėt biologijos vadovėlį ir pamenat skyrių apie primatus, tuomet žinote (arba bent jau girdėjot), kad žmogus turi daug smegenų, todėl jis ir yra toks protingas. Tiksliau, žmogaus smegenų santykis su kūno mase yra didžiausias. Žmogaus evoliucija yra smegenų tūrio didėjimo istorija. Tačiau retas žino apie šį netikėtą posūkį: per paskutinius 20 000 metų vidutinis žmogaus smegenų tūris sumažėjo nuo 1 500 cm^3 iki 1 350 cm^3, pokytis atitinka teniso kamuoliuko tūrį. Ir taip atsitiko visur: Kinija, Europa, Afrika, visoje homo sapiens populiacijoje. Jei mūsų smegenys ir toliau mažės tokiu pat greičiu, po kitų 20 000 metų jų dydis atitiks homo erectus, gyvenusio prieš pusę milijonų metų ir turėjusio apie 1 100 kubinių centimetrų, tūrį. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinis žmogus KVAILĖJA?
Continue reading Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys?

Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema?

Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus. Priešiškai jūsų pažiūroms ir įsitikinimams suformuluotas matematinis uždavinys bus greičiausiai jums neįveikiamas.
Continue reading Kaip mūsų politinės pažiūros padaro mus beraščiais

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Continue reading Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Šis pasakojimas yra apie tai, kaip gi paprastam žmogui yra sunku suvokti statistiką. Tiksliau, kaip mes jos NESUPRANTAME. Būtent dėl šio mūsų trukumo, mes lengvai pateisiname sąmokslo teorijas. Mus lengva įtikinti, kad skiepai yra žalingi, o statistika apie skiepus meluoja, nes va, žinome keletą vaikelių, kuriems nuo skiepų buvo labai bloga. Panašiai kalba ir kiti sąmokslininkai.

Apgailestauju, bet šie ekstremalūs pavyzdžiai nėra izoliuoti atvejai. Mūsų rūšis pagal savo psichologinę sandarą yra gan deterministinė, todėl mes dėsningai kartojame tas pačias klaidas, vos tik sutinkame stochastinį (tikimybinį) reiškinį. Tikimybė, šansas, statistika, visus tuos dalykus mes baisiai nesuprantame, net nežiūrint į mūsų išvystytą logiką ir mums įskiepytą mokslinį mąstymą.
Continue reading Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Šie metai yra paskelbti tarptautiniais Jungtinių Tautų bei Unesco šviesos mokslo metais. Ar žinojote? Prie progos galite apsilankyti oficialioje svetainėje.

Visi mokslininkai, kurie dirba su šviesa, ir jų universitetai, institutai bei mokslo centrai turi suplanavę renginių šiam įvykiui pažymėti. Pasmalsaukyte, gal ir netoli Jūsų kas nors įdomaus vyksta.
Continue reading 2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?

Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas
Mėnulio, išminties, alchemijos dievas Totas

Graikai jį žino kaip Ερμής ο Τρισμέγιστος (Hermes o Trismegistos), romėnams jis yra  Mercurius ter Maximus, o senovės egiptičiams jis žinomas kaip Dahauti (lietuviškai Totas). Ką gi reiškia žodis Trismegistos? Jei esate sutikę lotyniškus skaitmenis, turėtumėt lengvai atspėt kokį skaičių reiškia “ter”. Jei gi nerandate lietuviškų atitekmenų, senovės graikų ir lietuvių kalbų panašumas turėtų pasufleruot, kad skaitmuo yra trys. Išsprendę šią rebuso dalį, galime imtis likusios dalies. Ir lotynų kalba čia jau pasufleruos gan tiksliai, ką reiškia likusį dalis. “Maximus”, maksimumas, maksimalus, trigubai maksimalus, trigubai didingas. Hermis trigubai Didingas, Merkuris trigubai Maksimalus, Totas – trigubas didvyris.
Continue reading Mokslo ištakos, arba kodėl Trismegistos?