Tag Archives: Fizika

Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu “lietuvišku Nobeliu” už CRISP genų “karpymo” technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, “turėjo” gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su “lietuviškomis” Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie “garantuotą” kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje “nustebino” skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju “dėl vaizdo”, o specializuoti žurnalai (pvz. “Iliustruotas mokslas”) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.

Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Continue reading Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai

Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

Prieš kelis šimtus metų gimęs krikščioniškoje Europoje, susilaukęs visame pasaulyje stulbinančio pripažinimo dėl savo stebuklingos galios per vieną naktį apdovanoti visus gerus pasaulio vaikus. Ji klonavo kiti tikėjimai, pamėgdžiojo komunistai, su juo kovojo ideologai. Jis yra vienas pirmųjų vaidmenų pradedantiesiems aktoriams (o kai kuriems ir vienintelis). Kartu su Kalėdomis jis buvo komercializuotas POP-kultūros… Atspėkite, kas jis?

“Kalėdų Senelis? Tiki pasakomis? Nebūk mažas vaikas” – garsiai šaukia skeptikai.  Jie suskubs užmėtyti kepurėmis ir palaidoti po garsaus juoko lavina vos tik Jus pabandysite nedrąsiai pasakyti, kad jis galėtų egzistuoti. Bet ką gi sako objektyvus mokslas apie Kalėdų Senelį? Ar nebus tas skepticizmas lyg uroboras? Be turinio, be tikslo, vardan tingulio ir skepticizmo? Pabūkime bent penkias minutes mokslininkais ir pasinagrinėkime: ar Kalėdų Senelis galėtų egzistuoti?
Continue reading Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas

Ar kvantinė mechanika išgelbės… sielą?

Žodis turi savotišką magiją – įtikinėjimo magiją. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad iš pažiūros protingi žmonės, kurie niekada nesileis apgaunami turguje arba parduotuvėje, laksto apsikarstė magnetukais ir apyrankėmis, lyg būtų ne civilizuoti europiečiai, o aborigenai, pirmą kartą pamatę stiklinius karoliukus? Jie įsigijo ne paprastus magnetukus, o “kvantinius”. Jie lanko ne naivių žmonių mulkinimo kursą, o protingai skambantį “kvantinės medicinos” kursą. Senos raganos, baubai, gyvybės eliksyrai lėtai užleidžia vietą naujoms “pasakoms”: ateiviams, singuliarumui ir “kvantinei magijai”, o pseudomokslas vos ne tampa nauja religija. Senovės mistikai, viduramžių gnostikai ir dabarties teologai nustumiami į šalį ir užleidžia vietą gražiai moksliniais terminais operuojančiam “kvantiniam teologui”: Kvantinė fizika, pasirodo, “įrodo” pomirtinio gyvenimo egzistavimą. Pabūkime mokslininkais ir panagrinėkime: ar tikrai kvantinė mechanika išgelbėja… sielą?

Continue reading Ar kvantinė mechanika išgelbės… sielą?

Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Nuo šiol bloge pasirodys ir kitų autorių tekstai. Blogas padės jauniems rašytojams, patars autoriams ir pakritikuos temas, paredaguos mintį bei pasiūlys patobulinimus. Visi tekstai bus pateikiami kokybiškai, išsamiai, su nuorodomis ir iliustracijomis, kaip tapo įprasta trismegistos.lt bloge.

Kviečiu ir kitus jaunus žmonės prisidėti ir burtis į komandą. Šiandien pristatau naują komandos narį – jauną biochemiką Luką Vasionį. Jo tekstus surasite pagal žymę. Skanaus skaitymo.

Nevaldomas traukinys su 500 keleivių tuoj įkris į upę. Stabdžiai užstrigę ir neveikia. Kas išgelbės keleivius? Staiga iš niekur pasirodo žmogus voras, iššauna šilko gijas priešais traukinį ir paskutinę minutę jį sustabdo. Kol žmogus voras džiaugiasi traukinio gražuolių kompanija ir herojaus šlove, šilko gijos sukuria neįtikėtinai tvirtos medžiagos įvaizdį. Rodos, čia filmo kūrėjai perlenkė lazdą. „Bet, o jeigu…?“ – pradėjo kelt klausimą vaikinai iš Lesterio universiteto ir nusprendė išnarplioti šį mini Gordijaus mazgą

Continue reading Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis

Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Regėjimas yra pagrindinis mūsų informacijos šaltinis – beveik 90 procentų informacijos mes gauname per akis. Klausa, uoslė, lytėjimas ir kiti jutiminiai organai “tenkinasi” likusiais procentais. Netekę klausos, mes galime susikalbėti gestais, o slogai užkimšus nosį mes geriausiu atveju pasibėdavojame, kad nebeužuodžiame virtuvės aromatų. Apakti, netekti regos mums yra tolygu atsidurti tamsiausiame pragaro rate.

Regos svarba atsispindi ir mūsų technologijose: vaizduokliai, televizoriai, fotoaparatai, vaizdo kameros, išmanieji telefonai. Atvaizdų pavidale mus pasiekia informacija ne tik apie kasdienybę bet ir apie mus supančią Visatą: vakuumas neturi nei kvapų, nei garsų, vien tik šviesa keliauja galaktikų platybėmis. Būtent todėl mes statome kalnuose observatorijas ir keliame teleskopus į kosmosą pakeliui surasdami sudėtingiausių inžinerinių problemų sprendimus. Bet ar Jus žinojote, kad kartu su mumis tas pačias optikos problemas sprendė ir kitas didis “mokslininkas” – Gamta?
Continue reading Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Namų kompiuteris yra vienas iš nedaugelių prietaisų labiausiai prisidedančių prie elektros energijos sąskaitų. Užtenka pasižvalgyti po kompiuterinių blokų galias: nuo 500 W iki net 1 200 W! Beveik kaip lygintuvas tik kad įjungiamas daugiau nei dešimčiai minučių. Galingiausiems žmonijos superkompiuteriams prireikia vos ne individualios jėgainės, bet vis tiek jų skaičiuojamoji galia tėra sulyginama su pelės protu. Ką bekalbėti apie žmogaus protą! Mums prireiktų net 110 000 galingiausių superkompiuterių vien tam, kad galėtume sumodeliuoti žmogaus proto veiklą, o visus šiuos superkompiuterius turėtų aprūpinti elektros energija net 860 atominių jėgainių blokai! Akivaizdu, jog dabartiniai kompiuteriai yra neįtikėtinai neefektyvus, jei juos tenka lyginti su gamtos kūriniais.
Continue reading Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia “technologinis singuliarumas“. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie “Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Continue reading Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.
Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.

Ar pamenate savo pirmąjį kompiuterį? Kas tai buvo? Juodai balto vaizduoklio ekranas, kelių megabaitų kietas diskas, kelių colių lankstus diskelis ir dešimties megahercų procesorius? Palyginkite mintyse su savo dabartiniu… O ar pamenate savo pirmą telefoną? Gal tai buvo Motorola arba Nokia? Su juodai baltu vos įskaitomu ekraniuku ir milžiniška antena? O kaip atrodo dabartinis? Spalvotas didelis ir patogus ekranas? O ar pamenate lanksčius diskelius?  Nieko nebestebina dabartinių skaitmeninių nuotraukų dydis, nors vos dešimt metų atgal tai būtų neįsivaizduojamai daug. Tikrai neįtikėtinas progresas, kuris būtų neįmanomas be eksponentinio Muro dėsnio, kuriam šiemet sukanka net 50 metų!
Continue reading 50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

Mokykloje mokiniams sako, kad šviesa vakuume keliauja šviesos greičiu c. Universitete fizikams bakalaurams paaiškina, kad šviesos greitis c yra susijęs su dviem kitom elektromagnetinėmis konstantomis bei pateikia pavyzdžius, kuomet šviesa medžiagoje keliauja lėčiau kad ir už mokinių pilna autobusą. Specializuotų studijų metu fizikos magistrams pateikiami kiti fizikos kursai, kur kalbama apie virtualius fotonus, virtualias daleles, apie Feinmano diagramas. Bet tuose kursuose neužduodamas klausimas: ar tikrai šviesos greitis kosmose pastovus?

Continue reading Ar tikrai yra pastovus šviesos greitis vakuume?

Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Holivudas ir filmų kūrėjai yra vieni pirmųjų įvaldančių naujas kompiuterines technologijas. Nieko nuostabaus, nuo to gi priklauso specialių efektų realistiškumas! Sėdėdami kino salėje mes iš karto galime įvertinti filmo režisieriaus pastangas – spalvos, vaizdai. Viskas taip tikroviškai atrodo! Ir nors mūsų akys būna apgautos, mūsų protus apgaut yra sudėtingiau. Turbūt kiekvienas iš mūsų žiūrėdamas filmą pakraipydavo galvą galvodamas: Ar taip gali būti?
Continue reading Pabūkime kino kritikais: Betmanas pro fizikos prizmę

Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Mūsų planeta, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Mes pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, mūsų planetos apvali forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės Draugiją ir kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.
Continue reading Plokščios Žemės idėja fiziko akimis

Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais.

Continue reading Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius

Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaita ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai. Nežinote kuom gi tikėti? Tikėkit ne Užkalniu, o tikėkit mokslu. Ką gi tas mokslas sako apie anomalines temperatūras, dabar pabandysiu Jums prieinamai papasakoti aš. Continue reading Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę.
Continue reading Kvantinis gyvenimas: kai biologija sutinka fiziką

2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai

Šie metai yra paskelbti tarptautiniais Jungtinių Tautų bei Unesco šviesos mokslo metais. Ar žinojote? Prie progos galite apsilankyti oficialioje svetainėje.

Visi mokslininkai, kurie dirba su šviesa, ir jų universitetai, institutai bei mokslo centrai turi suplanavę renginių šiam įvykiui pažymėti. Pasmalsaukyte, gal ir netoli Jūsų kas nors įdomaus vyksta.
Continue reading 2015 metai – Jungtinių Tautų Šviesos metai